*Spektaklio metu naudojamos ryškios šviesos, intensyvus garsas bei dūmai.

Spektaklio rodymą Lietuvoje remia:

Seniai norėjau Lietuvos publikai pristatyti Milo Rau – vieną garsiausių šiandienos Europos režisierių, vizionierių, kuris diktuoja naujosios teatro etikos taisykles ir pats stengiasi jomis vadovautis. Pirmą kartą akis už šio kūrėjo man užkliuvo 2018-aisiais, kai jis tapo „NTGent“ teatro Belgijoje meno vadovu ir paskelbė savo teatro manifestą. Pastarasis sukrėtė Europos sceną labiau, nei bet koks kitas reiškinys per pastaruosius dešimtmečius. Tais pačiais metais Milo Rau inicijavo iki šiol besitęsiantį spektaklių ciklą „Histoire(s) du théâtre“ – „Teatro istorija (-os)“, – kuriame pastatymo, reflektuojančio teatro praeitį ir dabartį, imasi kasmet vis kitas garsus režisierius. „Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“ buvo pirmasis spektaklis šiame projekte. Milo Rau manifestas, teigiantis, kad teatras privalo keisti pasaulį, jo ambicingas teatro idealas – kiek tai yra tik užrašytas žodis, o kiek – įkūnyta vizija? Ir kaip situaciją šiandien mato pats kūrėjas, šių metų birželį palikęs „NTGent“? To bus galima paklausti tiesiogiai, nes Milo Rau spalio 2 d. atvyksta į Vilnių susitikti su žiūrovais.

„Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“ – šis pavadinimas reiškia pakartojimą, bet sykiu – ir repeticiją. Lotyniška sentencija sako, kad kartojimas – visų mokslų motina. Galbūt scenoje kartodami baisiausius žmonijos įvykius, smurto protrūkius, blogio banalumą, atsukdami juostą vėl ir vėl, galiausiai išmoksime pamoką, kaip to nekartoti realybėje? Gal užčiuopsime tą momentą, kai užgimsta nusikaltimas, ir sugebėsime jį sustabdyti?

Festivalio meno vadovė
Kristina Savickienė 

 

2012 metų balandis, Lježas. Ihsane’ui Jarfi – trisdešimt dveji. Jis išeina iš baro ir persimeta keliais žodžiais su pilkame „Volkswagen Polo“ sėdinčiais jaunais vyrais. Po dviejų savaičių Ihsane’as randamas žiauriai nužudytas miško pakraštyje. Nusikaltimas sukrečia visą miestą.

Teatre per amžius buvo svarbu ritualizuotai išgyventi gimtąją nuodėmę, traumines patirtis. To imtis kviečiama ir spektaklyje „Pakartojimas. Histoire(s) du théâtre (I)“. Čia Milo Rau su profesionalių bei neprofesionalių aktorių komanda atkuria Ihsane’o Jarfi nužudymą. Žiūrovai supažindinami su baudžiamąja byla, išskirstyta į penkis veiksmus, nusikaltimas rekonstruojamas ir analizuojamas iš skirtingų perspektyvų. „Pakartojimo“ aktoriai, keisdamiesi protagonistų vaidmenimis, tiria tragišką patirtį lydinčias emocijas, apmąsto gyvenimo ir teatro žavesį bei paraštes.

Spektakliu analizuojama nusikaltimo kilmė, klausiama – jis buvo spontaniškas ar suplanuotas? Kiek čia visuomenės kaltės? Ką matome scenoje ir kokį vaidmenį atlieka žiūrovai? Kurdamas savą demokratiško tikrovės teatro versiją, šiuo darbu režisierius grįžta prie svarbiausios per pastaruosius penkiolika metų keltos problemos: kaip scenoje reprezentuoti smurtą bei traumines patirtis?

 

Apie kūrėją:

Milo Rau – politinio, dokumentinio teatro autorius, socialinėmis temomis diskutuojantis ir žiūrovą provokuojantis šveicarų režisierius. Jis mėgsta paliesti atvirą nervą, savajame tikrovės teatre nevengia sunkių temų, socialinių traumų apmąstymo. Kurdamas Milo Rau nuodugniai ištiria medžiagą, rekonstruoja įvykį, apklausia liudininkus, keliauja po pasaulį ieškodamas atsakymų. Šio menininko darbuose analizuojama, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai, kokius jausmus ji kelia šiandienos žiūrovui.

Milo Rau – ne tik teatro režisierius. Jis taip pat kuria kiną, yra sociologas, rašytojas, žurnalistas. Prieš pradėdamas dirbti teatre rengė reportažus iš konflikto zonų, Šiaurės Irako bei Sirijos. 2007 m. įsteigė „International Institute of Political Murder“ (Tarptautinį politinių žmogžudysčių institutą). Kartu su kūrybine komanda užsiima aktyvizmu, rengia diskusijas socialinėmis ir politinėmis temomis, skaito paskaitas, leidžia knygas.

 

***  

Spektaklyje dėmesys sutelkiamas į tragišką patirtį, praradimą ir sielvartą, tiesą ir melą, žiaurumą ir siaubą. Ar Ihsane’o Jarfi‘o mirtis yra tragedija?

Nors spektaklyje įdėmiai tyrinėjame Ihsane’o Jarfi nužudymo aplinkybes, iš esmės šis įvykis mūsų nedomina. Įdomu tai, kad kuo labiau gilinamės į žmogžudystės bylą, tuo labiau ji virsta banalia ir beprasmiška atsitiktinumų seka. <…>. Kaip ir senovės graikų tragedijose: „akli“ veikėjai, vis labiau įsitraukia į nelaimių virtines ir dėl to jaučia kaltę. Spektaklyje žmogžudystė rekonstruojama retrospektyviai, net beveik somnambuliškai. Jarfi mirė, nes buvo netinkamoje vietoje netinkamu laiku, nes galbūt pasakė kažką ne taip. Žudikai neturėjo jokių priežasčių jo nužudyti, ir iš pradžių neketino to daryti – kaip ir Edipas neketino nužudyti savo tėvo, kurį atsitiktinai sutiko kryžkelėje. <…> Jokia priežastis, jokie psichologiniai motyvai ar sociologiniai aiškinimai galiausiai nebegali padėti auditorijai susivokti situacijoje. 

Milo Rau
Ištrauka iš interviu IN ART, RESTRICTIONS CAN BE LIBERATING

*** 

„La Reprise“ – ne visiems, nors spektaklį turėtų pamatyti kiekvienas. Tai jaudinantis ir šiurpus darbas – net beveik gėdingas gebėjimu įtraukti ir sužavėti.

Diana Simmonds, STAGENOISE

 

„Milo Rau tiriantis požiūris į teatrą leidžia žiūrovams sceninį veiksmą analizuoti keliais atskaitos taškais. <..> Tai nepaprastai brandus ir įtraukiantis teatro kūrinys.“

Andrew Todd, The Guardian

 

*** 

TECHNINIS PERSONALAS GASTROLĖSE: Jim Goossens Bara, Maxime Jennes, Moritz von Dungern (Kamera), Sylvain Faye, Sebastian König (Šviesos), Pierre-Olivier Boulant, Jens Baudisch (Garsas), François Pacco (Titrai), Mascha EuchnerMartinez, Anna Königshofer (Gastrolių vadybininkės).

SCENINĖ ĮRANGA pagaminta „National Wallonie-Bruxelles“ teatro dirbtuvėse