© Dmitrijus Matvejevas

Pagal Franco Kafkos kūrybą

 

Metamorfozė

REŽISIERIUS IR ADAPTACIJOS AUTORIUS: Oliver Frljić
SCENOGRAFAS IR VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS: Igor Pauška
KOSTIUMŲ DAILININKĖ: Morta Nakaitė
ŠVIESŲ DAILININKAS: Dainius Urbonis
REŽISIERIAUS ASISTENTAS: Augustas Gornatkevičius
ASISTENTĖ DRAMATURGIJAI IR ADAPTACIJOS TEKSTO VERTĖJA: Eglė Poškevičiūtė
PRODIUSERĖ: Agnė Pulokaitė
VAIDINA: Rasa Samuolytė, Rimantė Valiukaitė, Gediminas Rimeika, Aistė Zabotkaitė, Algirdas Gradauskas, Kęstutis Cicėnas, Marius Repšys, Rytis Saladžius, Augustė Šimulynaitė, Vaidilė Juozaitytė,  Jūratė Vilūnaitė (Balsas), Toma Vaškevičiūtė (Miros balsas), Šuo Mira.

 

TRUKMĖ: 1 val. 30 min.

* Spektaklyje naudojami dūmai

 

LAIKAS: rugsėjo 22 d. | 19:30
VIETA: Lietuvos nacionalinis dramos teatras
KALBA: lietuvių su anglų k. subtitrais

AMŽIAUS CENZAS: N14

 

Lietuvos teatro vitrinos naujienomis dalinasi LRT

***

Galima nužudyti žmogų, bet negalima jo priversti būti kažkuo kitu. (Robert Antelme)

Pačioje Franzo Kafkos kūrybos šerdyje visuomet galima užčiuopti nagrinėjamas skirtingas nužmoginimo formas. Istorija apie vabzdžiu pavirtusį Gregorą Zamzą kelia klausimą apie tai, kokios yra mūsų atjautos Kitam ribos: kaip vyksta tapatinimosi procesas, kaip konstruojamas Kitas, ar sugebame priimti Kitą kaip žmonijos dalį. Šiame spektaklyje gilinamasi į sudėtingą dialektinį ryšį tarp dviejų politinių (plačiąja prasme) mechanizmų: empatiško susitapatinimo iš vienos pusės ir nužmoginimo – iš kitos.

Kafkos kūriniuose esantis prasmių laukas be galo platus, nepasiduodantis paprastoms, vienareikšmėms interpretacijoms. Norint atverti skirtingus jų lygmenis, spektaklyje svarbiausia megzti dialogą su realybe, kurioje gyvename.

1914 m. liepos 28-ąją prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, o vos po kelių dienų F. Kafka ėmėsi bene garsiausio savo romano „Procesas“ (kuris liko nebaigtas ir publikuotas be autoriaus leidimo tik po jo mirties). Nors minėtieji du įvykiai nėra susiję abipusio priežastingumo ryšiais, karo patirtis akivaizdi tiek šiame, tiek kituose rašytojo tekstuose. Kafkos kūrybos tyrinėtojai teigia, kad „Procese“ jis numatė totalitarines ideologijas, netrukus apraizgiusias Europą, taip pat išpranašavo to karo prigimtį. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, prabilta apie tai, kad šis karas pradės kitą Europos istorijos etapą, įves naują pasaulio tvarką. Taigi, gali būti, jog ir mes, XXI a. 3-iojo dešimtmečio europiečiai, kaip ir Kafka, tapęs Pirmojo pasaulinio karo amžininku, išgyvensime lūžio epochą, po kurios įsivyraus nauja tvarka.

 

***

Oliveris Frljićius – vienas ryškiausių Europos teatro kūrėjų, režisierius, aktorius, rašytojas, kritikų dažnai vadinamas „teatro provokatoriumi“. Scenoje jis paprastai kelia sudėtingus, visuomenei nepatogius klausimus, aštriai pasisako socialinėmis temomis, kūryboje dažniausiai reaguoja į aktualias nūdienos problemas bei situacijas. Ne vienas jo darbas yra sukėlęs skambų atgarsį visuomenėje, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje ryškiu ir net skandalingu įvykiu tapęs 2013 m. Krokuvos Senajame teatre atšauktas šio autoriaus spektaklis apie antisemitizmą Lenkijoje arba 2017-aisiais Varšuvos „Powszechny“ teatre pastatytas „Prakeiksmas“. Režisierius kuria įvairiose pasaulio scenose, reziduoja Berlyno Maksimo Gorkio teatre.

Bilietai