Sporos

Šis muzikinis performansas sukurtas Vilniaus šiuolaikinės operos festivaliui „Naujosios operos akcija“ (NOA) bei Niujorke vykstančios performanso bienalės „Performa“ programai „Lietuvos paviljonas be sienų“.

Harmonijos ir disonansai grybaujant su terapeutu

Muzikinis performansas „Sporos“ tyrinėja šiandienines emocinės sveikatos ir technologijų, gyvos ir virtualios pagalbos sampynas. Kūrinio herojė, apnikta informacijos ir emocinių stimulų, savo nerimą mėgina išpasakoti terapeutui. , šis terapeutas – virtualus, dirbtinio intelekto išminties pasisėmęs patarėjas. Vakarietiškos terapijos teorijomis grįsti jųdviejų pokalbiai padeda irtis sūkuringuose kasdienybės rūpesčių ir nuoskaudų vandenyse. Tačiau besąlygiškai palaikydamas pacientę, šis patarėjas skatina prieraišumą ir kuria dirbtinai pozityvią aplinką – lyg veidrodis atspindi jam išsakomas emocijas ir norus. Ar šie virtualūs psichoterapeutai yra Ariadnės siūlas, padedantis rasti kelią iš suveltų  minčių ir niūrių emocijų labirinto, ar vis dėlto šis siūlas tik dar labiau įpainioja žmogų ir surezga priklausomybės nuo technologijų mazgus?

Kūrinyje klasikinė graikų drama pritaikoma dabarties tikrovei: protagonistės vidinius virsmus lydi choro balsai. Klasikinė graikų tragedija šiandien vyksta už psichoterapeuto kabineto durų ar telefono ekrane. Menininkų pasirinkta kūrinio forma leidžia pažvelgti į pakitusį individo ir bendruomenės santykį. Ar virtualus rūpestis yra tvarus išsigelbėjimas iš emocinio chaoso?

„Sporos“ – vizualiojo meno kūrėjų dueto „Pakui Hardware“ debiutinis performatyvus darbas, kuriamas drauge su gausia scenos meno kūrėjų komanda. Šiuolaikinė elektroninė muzika, bendruomenės choro gyvai atliekamos daugiabalsės garso struktūros, videoskulptūrinė scenografija ir judesio piešinys – visa tai čia tampa nauju, tarsi iš daugybės sporų išaugusiu pulsuojančiu kūnu.

Šiandieninių technologijų ir kūnų sąryšiai bei jų sveikata yra mūsų tyrinėjimo tema bene nuo „Pakui Hardware“ įkūrimo pradžios. Mums įdomu, kaip technologijų pažanga keičia pačius kūnus, kaip kiekviena ląstelė pajungiama ekonominiam našumui, nors kartu tarsi palengvina mūsų kasdienius darbus ir bendravimą. Pastaruoju metu vis dažniau pastebime, kad technologijos imasi ne tik fizinio kūno transformacijų, bet ir emocinės sveikatos. Tokia jautri, intymi mūsų dalis staiga tampa atvira technologiniam žvilgsniui, o mes savo noru jam atsiduodame. Taip gimė idėja sukurti muzikinį performansą, kuriame susipintų klasikinės graikų tragedijos žanras ir nūdienos technologizuotas gyvenimo būdas. Norėjome permąstyti pačios tragedijos struktūrą, kai protagonistė kalbasi su nežemiškomis būtybėmis, tik jos yra ne Olimpe, o telefono ekrane. Choras, kaip visuomenės balsas, dabar reiškiasi komentarų skiltyje. Gilindamiesi į dirbtiniu intelektu teikiamą psichoterapiją supratome, kad jos ribotumas yra ne vien technologinis, bet ir kultūrinis, t. y. grįstas grynai vakarietiškomis terapijos teorijomis, kurios ne visada atsižvelgia į kiekvieno vartotojo kultūrinius savitumus, kosmologiją, būdingą kraštui, iš kurio jis / ji / jie yra kilę. Norėjosi apskritai kvestionuoti ne tik pačios DI terapijos, bet ir įsigalėjusių, iš Vakarų importuotų terapijos formų paplitimą: gal yra kitų, nekalbinių būdų kurti santykį su savimi, savo praeitimi ir aplinkiniais – nesvarbu, ar jie būtų žmonės, ar nežmogiškos būtybės?

Pakui Hardware

Kurdamas muziką „Sporoms“, siekiau sukurti garsinį audinį, kuriame organiškai susilietų natūralūs ir sintetiniai garsai, sujungiantys gyvą chorinį skambesį, solistės balsą ir elektroninę muziką. Ieškojau, kaip muzikoje atliepti „Pakui Hardware“ viziją, jų tyrimus apie kūną, medžiagiškumą ir technologijų sąsajas, kartu kontrastuoti su bendruomenės choro charizma bei „pasidaryk pats“ dvasia. Tai man yra nauja patirtis, reikalaujanti ne tik techninių ar muzikinių sprendimų, bet ir jautrumo ansambliui, erdvei bei temoms.

Kritikų atsiliepimai

Gimė ĮVYKIS-PATIRTIS (!), kurį jau dabar galima drąsiai vadinti vienu įsimintiniausių kūrinių, sukurtų Lietuvos scenoje per pastaruosius kelerius metus.

Ugnė Kačkauskaitė, menufaktura.lt

 

Ypač chorinės partijos pasižymi netikėtu emociniu tankiu: jų daugiabalsis skambesys sukuria bendruomeninį „kūną“, tarsi sporų tinklą, kuris veikia kaip priešprieša protagonistės izoliacijai ir primena, kad psichikos sveikata nėra vien tik asmeninis reikalas, bet pasiekiama susisaisčius su kitais, bendrystėje. Šiuose fragmentuose kūrinys ypač stipriai rezonuoja.

Qingyuan Deng, Cultbytes.com

 

Spektaklis – tarsi operinė terapija, įkvėpta klasikinės graikų dramos, pritaikyta dirbtinio intelekto amžiui ir muzikiniam teatrui.

Yonatan Eshban-Laderman, Impulsemagazine.com

 

Charizmatiškoji atlikėja Justina Mykolaitytė, vokalistė-virtuozė ir dainų bendraautorė, būtų galėjusi ir viena pati atlaikyti visą šou. Netrukus publika tampa neatsiejama spektaklio dalimi. Sunku apibūdinti jaudulį, kurį patiri, kai šalia tavęs būryje stovintis nepažįstamasis staiga pradeda dainuoti.

David Ebony, Artworld.snapeditions.com

 

 

Kreditai

Autoriai, režisieriai ir scenografai: „Pakui Hardware“ (Neringa Černiauskaitė, Ugnius Gelguda)

Tekstų autoriai: „Pakui Hardware“ kartu su dirbtinio intelekto terapeutu

Kompozitorius: Miša Skalskis

Vokalinių praktikų kuratorius: Vaidas Bartušas

Solinių vokalo partijų bendraautorė: Justina Mykolaitytė

Choreografas: Andrius Katinas

Kostiumų dizainerė: Morta Nakaitė

Videomenininkas: Vaclovas Nevčesauskas

Šviesų dailininkas: Julius Kuršys

Garso režisierius: Ignas Juzokas

Architektė: Sigita Simona Paplauskaitė

Dramaturgijos konsultantas: Gediminas Rimeika

Veikia: Justina Mykolaitytė (protagonistė), Anna Krasuckytė (vargonai), „Sporų“ choras – Smiltė Bagdžiūnė, Aistė Baltraitytė, Dalia Baltrušaitienė, Alexandra Bondarev, Akvilė Brazauskaitė, Vitalija Fokienė, Greta Germanavičiūtė, Laima Gric, Viktorija Jakštienė, Akvilė Jančauskaitė, Vytautas Juzėnas, Vėjūna Kaktavičienė, Urtė Karalaitė, Emilija Klimašauskaitė, Danutė Kryžanauskienė, Marija Lenkaitė, Kristina Mickevičienė, Karilė Mozerytė, Eglė Nešukaitytė, Daiva Petelienė, Nunilo Rumbutis, Aušrinė Rinkevičiūtė, Gabija Rostovskytė, Justė Savickienė, Justina Šimonytė, Raminta Šumskytė Sum, Dovilė Verikienė, Remigija Vilniūtė, Agnė Zeziulevičiūtė, Inna Zvinkli, Rugilė Žukaitė

Prodiuseriai: Operomanija, Performa

 

Premjera: 2025 m. spalio 23 d.

 

Partneriai: Šiuolaikinio meno centras, Lietuvos kultūros institutas, „Iškrovos“

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė