Radvila Darius, Vytauto

„Radvila Darius, Vytauto“ – tai gyvas pokalbis tarp keturių instrumentalistų gyvai atliekamos muzikos ir videoištraukų iš LRT archyvų.

Paskutiniais devintojo dešimtmečio metais Lietuvos televizijoje baigėsi cenzūros laikotarpis. Eterį užplūdo ilgus metus kaupti pasiūlymai ir komentarai, imtos kelti problemos – visi panoro išsikalbėti. Formaliai vis dar neturėdami laisvės, žiūrovai greitai įsitraukė į naujos tapatybės, herojų ir geresnės ateities vizijos paieškas. Muzika, komentuojanti to laiko vaizdus, įtraukia žiūrovus į tragikomišką problemų naratyvą, prasidėjusį prieš trisdešimt metų ir besitęsiantį iki pat šių dienų.

Kūrinyje praeities nostalgiją keičia ironija dvelkiančios devintojo ir dešimtojo dešimtmečių garsinės interpretacijos, o koliažinėje atmosferoje nuolat iškyla absurdiškų pasikartojimų ir sentimentalių intarpų inspiruojami klausimai: ar visa tai yra „lietuviško“ charakterio paieškos, ar žmogiškosios būties ir buities kasdienybė?

Kūrinyje panaudota vaizdo medžiaga iš LRT archyvo: 1989–1991 metų laidų „Veidrodis“, „Akistata“, „Vilnius ir vilniečiai“, „Sekmadienio rytą“ fragmentai.

Sako, kūrėjas savo kūrinyje sprendžia vieną ir tą patį konfliktą: metai po metų, kūrinys po kūrinio, keičiasi personažai, temos, bet pamatinis konfliktinis klausimas lieka tas pats – gal tą patį daro ir tauta?

Birutė Kapustinskaitė

Analizuojant trisdešimties metų senumo archyvinę medžiagą, paaiškėja, kad laikas beveik nepaveikia temų, kuriomis kalbame. Daug šnekant žodžiai infliuoja ir nebetenka prasmės. Galbūt muzika gali padėti suprasti ar bent pajusti jų reikšmę.

Karolis Kaupinis

Tai buvo balansas tarp muzikos kaip kažko, kas minta šiuolaikybe, ir vizualinės dramaturgijos kaip kažko, kas virškina istoriją. Labai įdomus dviejų žanrų susikirtimas.

Dovilė Zavedskaitė, menufaktura.lt

„Radvila Darius, Vytauto“ kūrėjai archyviniais pokalbiais pasakodami apie savo / mūsų tautą ir tai, kur (ne)nuėjome pastaruosius tris dešimtmečius, sumaniai derina atjautą ir (savi)ironiją. Gal todėl jiems pavyksta apčiuopti unikalią tautinę viltį, leidusią išgyventi šimtmečius, iškęsti, atsitiesti ir gyventi toliau.

Goda Dapšytė, „370“

Kreditai

Kūrybinė grupė: Karolis Kaupinis, Birutė Kapustinskaitė, Arnas Mikalkėnas, Kristupas Gikas, Kazimieras Jušinskas, Simonas Kaupinis, Dominykas Snarskis, Goda Palekaitė, Julius Kuršys, Ervinas Gresevičius, Ignas Juzokas, Jurijus Koroliovas

Prodiuseris: Operomanija

Premjera: 2020 m. rugsėjo 9 d.

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė

Partneriai: LRT, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga