Manifestas
2023-04-28
Pirmasis meninis manifestas buvo parašytas ir išleistas 1861 m. vieno garsiausių realistinės dailės atstovų Gustavo Courbet‘o. Savajame realizmo manifeste jis teigė, kad menininkas turi vaizduoti tai, kas yra matoma akimis ir apčiuopiama rankomis.
Italų poetas Filippo Tommaso Marinetti tekste „Futurizmo pagrindai ir manifestas“, publikuotame 1909 metais teigė, kad visa kas sena yra nebetinkama ir privalo būti keičiama. Svarbiausia – pažanga. Futuristai analizavo mokslo bei meno naujienas, tikėjosi užkariauti pasaulį, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, protestuose, skatino Italiją įsitraukti į karą.
Panašiai ir dadaistai kvietė priešintis meno istorijai, tradicijai, institucijoms. Tačiau jie jau nebematė karo kaip įrankio progresui ir protestavo prieš jį. Dadaistų manifestą 1918 m. parašė rumunų kilmės poetas Tristanas Tzara. Jame atsispindėjo noras prieštarauti, laužyti normas ir juoktis iš susiformavusių tradicijų. Jokios logikos, jokių paaiškinimų! Kaip ir dadaistų kūryboje.
Siurrealizmo atstovai siekė sukelti mąstymo revoliuciją, o 1924 m. parašyto „Pirmojo siurrealizmo manifesto“ autorius Andre Bretonas teigė, kad „Vaizduotė šiuo metu, galimas dalykas, yra pasirengusi vėl pareikšti savo valdžią.“ Psichoanalizės pradininko Zigmundo Freudo paveikti siurrealistai, kaip ir deklaravo savo manifeste, kurdami gilinosi į pasąmonę, sapnus, vadavosi iš racionalaus pasaulio gniaužtų.
Parengta pagal „Teatro žurnale“ nr. 14 publikuotą Kristinos Steiblytės tekstą „Užkariauti meną, pasaulį, žvaigždes“
Lietuvoje 2016 m. išleistas pašto ženklas su J. Mačiūno atvaizdu
Situacija pasikeitė po antrojo pasaulinio karo: meniniai manifestai prarado beveik visą įtaką po antrą kartą išgyvento didelio masto karo dar net neįpusėjus XX a. Beprasmybės jausmas dabar buvo kur kas stipresnis nei tas, kuris imtis manifesto ir kūrybos paskatino dadaistus.
Tačiau septintajame dešimtmetyje, kupiname revoliucinių ir utopinių nuotaikų, susiduriame su atgimstančiu manifesto poreikiu. 1963 metų pasaulį išvysta neoavangardo „Fluxus Manifestas I“, kurio autorius Jurgis Mačiūnas kvietė atkreipti dėmesį į aktualų ir visuomenės poreikius atitinkantį, socialiai angažuotą meną. Vienas svarbiausių tokio meno tikslų – išsivaduoti nuo „Europanizmo“, t.y ieškoti skirtingas tautas apjungiančių meninių principų.
VALIE EXPORT, Tapp und Tastkino, 1968-71, performance, Paris
1972 metais Vienos performansų menininkė Valie Export sukūrė tekstą „Moterų menas: Manifestas“, kuriame apibrėžė feministinio akcionizmo filosofiją. 1985 metais „Kiborgo manifestą“ parašė viena svarbiausių feminizmo filosofijos mąstytojų Donna Haraway. Šiame tekste kviečiame atmesti tradicinį gyvo ir negyvo skirstymą.
Installlation view of Marina Abramović’s Artist’s Life Manifesto at the exhibition The Cleaner, Palazzo Strozzi, Florence, 2018, photo: by Darren and Brad
Jau XXI amžiaus pradžioje performanso menininkė Marina Abramovič taip pat pasiūlė menininko manifestą, kuris primena vadovėlį, apibrėžiantį kūrėjo įsipareigojimus, požiūrį į kūną, santykius ir meną.
Prieš keletą metų Berlyno dailės akademijoje buvo pristatytas ir „Berlyno manifestas“, kuriuo reikalaujama, kad menas bei kultūra taptų neatsiejama Europos politikos dalimi. Tekstu kviečiama atkreipti dėmesį į meno laisvę ir autonomiją. Ši iniciatyva suvienijo jau daugiau nei 60 Europos menų akademijų!
2021 metais, kaip atsakas į pandemiją ir vengiant viruso plitimo rekomenduotos izoliacijos padarinius, buvo parengtas tyrimų grupės iš Harvardo metaLAB „FutureStage“ manifestas. Šiuo atveju manifestas virto tyrimu, svarstančiu kokios yra scenos meno, kultūros įstaigų ir organizacijų ateities perspektyvos. Tačiau svarbiausia, pabrėžiama manifeste, grįžti į priešpandeminį būvį – nevalia. Atėjo laikas drąsioms vizijoms ir veiksmams. Dabar.
Manifestas avangardiniams judėjimams bei socialiai ar politiškai motyvuotiems kūrėjams yra priemonė prisistatyti, konkuruoti tarpusavyje, pabrėžti savą politinę ir meninę kryptį, priekaištauti visuomenei arba politikų sprendimams. Manifestas skatina kritinį mąstymą, priverčia savitą požiūrį įžodinti ir tampa įrankiu patikrinti, ar kūrėjai laikosi savo pačių duotų pažadų bei suformuluotų taisyklių.
