Festivaliai

2023-06-02

Teatro kilmė siejama ne tik su ritualu, bet ir švente – Dionisijomis. Tad nenuostabu, kad teatras ir šventė neatsiejami iki šių dienų: teatras visais laikais buvo pretekstas arba įrankis švęsti, o XX a. pradžioje teatro mėgėjai sugalvojo ir mėgavimuisi teatru skirtą šventę – tarptautinį festivalį.

Pirmieji festivaliai daugiausiai buvo skirti pristatyti įvairialypėms užsienyje sukurtų ir vietinei publikai paprastai nepasiekiamų spektaklių programoms. Tačiau ilgainiui jų funkcija keitėsi, festivalių organizatoriams, pasak teatrologo Dragan Klaic, vis daugiau dėmesio skiriant „naujų talentų atradimui, naujai besiformuojančios estetikos įtvirtinimui, profesinio diskurso pažangai, įgūdžių ir metodų perdavimui jauniesiems menininkams, platesnės ir įvairesnės publikos formavimosi skatinimui“.

Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje pirmasis tarptautinis scenos menų festivalis buvo „LIFE“. Vadovaujamas Rūtos Vanagaitės jis vyko Vilniuje 1993, 1995, 1996 1997, 1998 m., o 1999 m. paskutiniam festivaliui surengti vadovavimą iš jos perėmė Tauras Čižas. Per beveik dešimtmetį gyvavimo „LIFE“ įsitvirtino kaip svarbi miesto ir šalies kultūrinio gyvenimo dalis, Lietuvos ir gretimų šalių publikai pristatė „De Complicite”, Alaino Platelio, Christopho Marthalerio, Peterio Brooko, Kamo Ginkos ir daugybės kitų įvairioms scenos meno sritims atstovaujančių kūrėjų darbus.

1998 m. Lietuvoje pradėtas rengti šiuolaikinę dramaturgiją pristatantis festivalis „Naujosios dramos akcija“. Jo iniciatorius Audronis Liuga festivaliu siekė Lietuvoje rodyti šiuolaikinį teatrą, supažindinti su naujausiomis šiuolaikinės dramaturgijos tendencijomis ir paskatinti lietuvių režisierius statyti daugiau šiuolaikinių tekstų. Ir nors buvo itin svarbus, šis festivalis buvo nepakankamas neužpildyti „LIFE“ paliktos spragos.

2004 metais Lietuvai įstojus į NATO ir ES, rudenį su šūkiu „Naujoji teatro karta“ startavo „SIRENOS: Tarptautinis>Vilniaus*teatro+festivalis“. Pirmoji festivalio meno vadovė Elona Bajorinienė ir vėliau vienuolikai metų vairą perėmusi Audra Žukaitytė sukūrė stiprų ir Europoje bei mūsų regione puikiai žinomą festivalį, kurio dėka Lietuvoje apsilankė daug garsiausių Europos režisierių, neretai – Europos prestižinio apdovanojimo – Naujosios teatro realybės premijos – laureatų.

Per dvidešimtmetį „SIRENOS“ išgyveno panašias transformacijas, kaip ir dauguma senųjų tarptautinių Europos festivalių: šventę įdomiausią užsienio kūrėjų teatrą, dabar nuo jo nenusisukame, bet kartu vis daugiau dėmesio skiriame estetiniams eksperimentams, bendruomenės būrimui, jaunų kūrėjų palaikymui ir žinios apie šiuolaikinį Lietuvos teatrą sklaidai.

Kristina Steiblytė