Lietuvos teatro vitrinos naujienomis dalinasi LRT

***

Bus vykdomos dvi ekskursijos skirtos į Lietuvą atvykstantiems užsienio ekspertams:

12:30 – ekskursiją veda gidas Paulius
12:45 – ekskursiją veda gidė Dalia

***

Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – knyga, daugeliui tapusi išsivadavimo iš sovietmečio bei kūrybos laisvės simboliu, dekonstravusi sovietinę realybę, aštriais pjūviais kalbėjusi apie džiazą, architektūrą, menus, miestiečių antropologiją bei multikultūriškumą. MO muziejaus kolekcija, įvairių laikotarpių dokumentika šiuos pjūvius išskleidžia parodoje „Vilniaus pokeris“.

Pagrindinis romano veiksmo laikas – vėlyvasis sovietmetis – yra didžiąją̨ MO muziejaus kolekcijos dalį sudarančių̨ autorių̨ gyvybingiausios kūrybos metas. Todėl tų laikų socialinės, politinės, kultūrinės aktualijos ir Vilniaus miesto bei miestiečių gyvenimas atsispindi ir menininkų darbuose.

Parodoje režisierius Oskaras Koršunovas, menininkas Gintaras Makarevičius bei kuratorės Dovilė Barcytė ir Algė Gudaitytė kelia klausimą – koks personažas yra Vilnius šiais laikais ir kokį jį įsivaizduojame ateityje? Kaip ir romane, čia vieno teisingo atsakymo nėra.

Menininkai, kurių kūriniai pristatomi parodoje: Valentinas Antanavičius (1936), Žygimantas Augustinas (1973), Arūnas Baltėnas (1956), Aidas Bareikis (1967), Kostas Dereškevičius (1937–2023), Antanas Dubra (1987), Nerijus Erminas (1976), Vincentas Gečas (1931–2020), Kęstutis Grigaliūnas (1957), Almantas Grikevičius (1935–2011), Marius Ivaškevičius (1973), Evaldas Jansas (1969), Matas Janušonis (1994), Vytautas Kalinauskas (1929–2001), Tauras Kensminas (1991), Dainius Liškevičius (1970), Vitas Luckus (1943–1987), Gintaras Makarevičius (1965), Ieva Martinaitytė-Mediodia (1968), Rimantas Milkintas (1977), Orūnė Morkūnaitė-Gibavičienė (1972), Henrikas Natalevičius (1953), Audrius Novickas (1968), Raimondas Paknys (1954), Liudas Parulskis (1971), Igoris Piekuras (1935–2006), Artūras Raila (1962), Eglė Rakauskaitė (1967), Eglė Ridikaitė (1966), Marija Teresė Rožanskaitė (1933–2007), Šarūnas Sauka (1958), Mindaugas Skudutis (1948), Raimundas Sližys (1952–2008), „Solo Ansamblis“, Rūta Spelskytė (1985), Aloyzas Stasiulevičius (1931), Algirdas Steponavičius (1927–1996), Arvydas Šaltenis (1944), Šarūnas Šimulynas (1939–1999), Vytautas Tomaševičius (1972), Teodoras Kazimieras Valaitis (1934–1974), Romanas Vilkauskas (1949–2018), Mikalojus Povilas Vilutis (1944), Kazimiera Zimblytė (1933–1999), Gintaras Znamierowski (1970), Gediminas Lapė (1966), Algimantas Kunčius (1939), Paulius Kilbauskas (1976), Eugenijus Sabaliauskas (1973).

***

Kritiškais, aštriais, aktualiais darbais Lietuvoje ir pasaulyje garsus režisierius Oskaras Koršunovas dar 1990 m. Vilniuje pastatė savo pirmąjį̨ spektaklį „Ten būti čia“. Šis spektaklis pradėjo visiškai naują Lietuvos teatro istorijos etapą̨ bei per absurdo prizmę reflektavo to paties R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ laiko realybę.

1989 m. išleistas Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – ne tik išsami žlugdančios sovietinės sistemos dekonstrukcija, bet ir viena pirmųjų lietuviškų knygų̨, nagrinėjančių miestą̨ ir miestiečius. Vilnius čia – vienas iš svarbiausių veikiančių personažų. Per miesto prizmę romane atskleidžiamos tautinės bei kultūrinės tapatybės paieškos. Čia nerasite vienos tiesos, vienos siužetinės linijos ar atsakymo, todėl „Vilniaus pokerį“ galima laikyti vienu pirmųjų postmodernistinės lietuvių literatūros kūriniu.