Vakarų krantinė

Praėjo keturi dešimtmečiai nuo tada, kai Bernard-Marie Koltèsas parašė „Vakarų krantinę“, bet jos veikėjai vėl gyvi mūsų miestuose ir jų pakraščiuose. Godūs, begėdiškai pragmatiški, desperatiškai nelaimingi. Režisierius ir scenografė išryškina juos ir jų tarpusavio santykius estetiškai išgrynintame stambių gabaritų scenovaizdyje, kuris, įspūdingai transformuodamasis, tampa dar vienu spektaklio veikėju. Puikus aktorių ansamblis veda žiūrovus per pragaištingus kelius pasirinkusio pasaulio užkaborius iki finalinio, katarsiškai apvalančio vilties blyksnio. 

Alma Braškytė, Lietuvos teatro vitrinos kuratorė

Nebenaudojamas seno uosto angaras apleistame didelio Vakarų uostamiesčio kvartale, nuo centro jį skiria upė. Turtingas verslininkas atvažiuoja į pačią uosto rajono glūdumą, turėdamas aiškų tikslą – užbaigti savo gyvenimą. Tačiau nepažįstamasis jį ištraukia iš vandens, ir dabar šiame rajone gyvenantys vietiniai pareikalauja grąžinti viską, ko jiems patiems gyvenimas nedavė. Tai istorija apie žmones, kurie iš tiesų niekada neturėjo susitikti, tačiau susitiko – įsivaizduojamoje niekieno žemėje, kuri egzistuoja visuomenės pakraštyje, kiekvieno pasaulio miesto pakraštyje.

Bernard‘as Marie Koltèsas (1948–1989) – dramaturgas, rašytojas ir teatro režisierius, tapęs šiuolaikinės prancūzų dramaturgijos klasiku ir vienu labiausiai verčiamų bei statomų dramaturgų. Jo pjesės vaizduoja modernų pasaulį, kuriame žmonių tarpusavio santykius valdo derybų dėsniai ir kova dėl galios bei išgyvenimo. Pjesė „Vakarų krantinė“ parašyta 1983 m.

Spektaklio režisierius Adomas Juška – vienas įdomiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos kūrėjų, kurio darbai kritikų nuolat minimi tarp įsimintiniausių teatro įvykių. „Vakarų krantinė“ pelnė net du aukščiausius Lietuvos teatro apdovanojimus: Adomas Juška įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2023 metų režisūrą, o Lauryna Liepaitė – už scenografiją.