„Nors spektaklyje kalbama apie negalią, galų gale nei kūrybinė komanda, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik labiausiai įgalius, laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, savo gimimą, patį gyvenimą“, – apie spektaklį „Šventė“, kuriamą kartu su negalią turinčiais žmonėmis, pasakoja režisierė Kamilė Gudmonaitė.

„Šventės“ kūrėjai tokį spektaklį stato vedami aiškaus pojūčio, kad neįgalumas vis dar yra nematoma visuomenės kategorija. Norint ją suprasti, prie paties neįgalumo reikia artinti tiek teatrą, tiek žiūrovus, stengiantis pažvelgti į jo esmę, stebint ką patys negalią turintys asmenys mąsto apie neįgalumą kaip fenomeną. Spektaklyje kūrėjai siekia apnuoginti normalumo sąvoką ir iškelti klausimą apie galimą žmogaus egzistavimo įvairovę, pojūčių ir potyrių įvairumą.

KAMILĖ GUDMONAITĖ

Teatro režisierė, muzikinio dueto „Kamanių̨ šilelis“ vokalistė ir dainų̨ autorė. 2016 m. baigė teatro režisūrą̨ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (vadovas Gintaras Varnas), vėliau ir režisūros magistrantūrą. Teatro scenoje debiutavo su spektakliu „Sapnas“, kuris buvo apdovanotas Spoleto mieste (Italija) rengiamo festivalio-konkurso „Jaunasis Europos teatras“ pirmuoju prizu. Tame pačiame festivalyje buvo įvertintas ir spektaklis „Dievas yra DJ“. Spektaklis taip pat apdovanotas festivalio „Encounter“ (Brno, Čekija) prizu už geriausią režisūrą̨ ir publikos simpatijų̨ apdovanojimu. Su spektakliais „Keturi“ ir „Trans trans trance“ apkeliavo tarptautinius teatro festivalius Romoje, Milane, Berlyne, Londone, Dresdene. 

OKT / VILNIAUS MIESTO TEATRAS

1998 m. režisierius Oskaras Koršunovas kartu bendraminčiais įkūrė nepriklausomą teatrą, vadinamą Oskaro Koršunovo teatru (OKT). Padedamas kviestinių režisierių iš Lietuvos ir viso pasaulio, Koršunovas, sukūrė tvirtą repertuarą, apimantį tiek šiuolaikines dramas, tiek klasikinę dramaturgiją, vadovaudamasis principu klasikinius kūrinius scenoje perteikti kaip šiuolaikinę dramaturgiją, o šiuolaikinę dramą – kaip klasiką. Režisieriaus nuomone, šiuolaikinis teatras turi atspindėti šiandieną, o kartais, net užbėgdamas už akių, prognozuoti ateitį ir veikti kaip įspėjimas. Šiandien OKT repertuare – didelė dalis režisieriaus studentų spektaklių ir stipriausi paties Koršunovo darbai. 2008 m., pastačius „Hamletą“, prasidėjo naujas režisieriaus ir jo teatro laboratorinis etapas, kuriame svarbu tapo nebe rezultatas, o pats procesas, savęs, kaip režisieriaus, aktorių, žmonių tyrinėjimas ir atsakymo į tą amžiną klausimą „Kas aš esu?“ paieškos. Tai ryškiausia spektakliuose „Hamletas“, „Dugnas“ ir „Žuvėdra“. OKT taip pat bene daugiausiai užsienyje gastroliuojantis teatras, kurio kelionės driekėsi nuo Australijos iki Pietų Korėjos, nuo Japonijos iki Argentinos teatrų scenų.

Lietuvos teatro vitrinos energiją palaiko