Ruff Knowledge

Ruff Knowledge pristatymą Lietuvoje remia Suomių teatro informacijos centras

Homoseksualus elgesys ir lyčių įvairovė yra įprasti reiškiniai gamtoje, tačiau viešajame diskurse apie apie tai vengiama kalbėti. Tilvikinių šeimos paukščių Calidris pugnax rūšis, liaudyje vadinama gaidukais, yra bene didžiausią elgsenos įvairovę turinti laukinių stuburinių rūšis. Poravimosi metu gaiduko patinėliai atrodo labai skirtingai, o kai kuriais atvejais – net supanašėja su patelėmis. Ir visi gaidukai, nepaisant lyčių ir išvaizdos skirtumų, poruojasi tarpusavyje. Vis dėlto literatūroje  šie paukščiai tebėra skirstomi į dvi lytis, o jų elgesys laikomas motyvuotu heteroseksualiu reprodukavimusi.

Stebėdami aplinką žmonės neretai interpretuoja gamtos reiškinius ir gyvūnų elgesį remdamiesi savo vertybėmis, o tada pasitelkia šią gamtos versiją, kad pateisintų tas pačias vertybes kaip „natūralias“.

„Ruff Knowledge“ kūrėjai spektakliu klausia: kaip mes sužinome apie paukščius? Ar galime žinoti, ką reiškia būti paukščiu? Jei žinotume, ar tai pakeistų mūsų santykį su paukščiais ir su pasauliu? Kas vyksta žmonių galvose ir kūnuose, kai jie stebi paukščius? Kas vyksta paukščių galvose ir kūnuose, kurie yra stebimi ir savo ruožtu stebi žmones?

Camille Auer yra tikra kalė. Ne. Ji poetė. Rašytoja. Buvo menininkė. Dirbo prie judančių vaizdų ir garso, performansų, instaliacijų, tekstų ir koncepcijų. Kai kas nors elgiasi transfobiškai, ji tampa kale. Kartą Camille Auer nusprendė trejiems metams atsisakyti kūrybos, kad galėtų studijuoti paukščius ir ornitologinę literatūrą, siekdama išsiaiškinti, kokių išankstinių nuostatų žmonės turi apie paukščius. Pasirodo, turi, ir daug. Tada ji, žinoma, sukūrė apie tai meno kūrinį. Nes kai esi meno pasaulyje, esi meno pasaulyje. Užpisa.

Emil Santtu Uuttu tekstuose ir scenos darbuose tyrinėja giluminį laiką, nuolatinę kaitą ir malonumą arba atminties institucijų ir istorinių tyrimų vaidmenį. Debiutinė Uuttu pjesė „Ihana tytär Erika – Huomioita nimestä“ („Miela dukra Erika. Pastabos apie vardą“) buvo apdovanota Suomijoje dviem prizais:  Metų archyvinio įvykio prizu (2023) ir „Lea“ prizu (2024).

Kreditai

Tekstas, video, audio, atlikimas: Camille Auer

Dramaturgija: Emil Santtu Uuttu

Kostiumai: Johanna Porola

Filmavimo asistentė: Nea Alasaari

Meninis dialogas: Teo Ala-Ruona

Dialogas su paukščiais: Elliot Lundegård ir Helinä Ääri

Finansavo: Suomen kulttuurirahasto, Taiteen edistämiskeskus

Prodiuseriai: Baltic Circle, Kanneltalo, Ehkä and Camille Auer

Rezidencijos: Mad House, Pro Artibus, Ars Bioarctica, Kutomo

Padėka: Museum centre Turku, Minna, Seppo