Iniciatorė Greta Štiormer
Dalyviai Dmitrijus Andrušanecas, Rasa Navickaitė, Vaidas Bartušas, Teo Mei Ann, Frydrichas Mireckas, Donna Marcus Duke, We are Propaganda
Laikas: spalio 4 | 12:00-02:00
Vieta: SODAS 2123
Visi renginiai nemokami, išskyrus We Are Propaganda vakarėlį (bilietai netrukus).
Šiemet Klubo programoje režisierės Gretos Štiormer iniciatyva svečiuojasi „Sirenoms“ naujo tipo renginys – pop-up.
Greta Štiormer: „Queer pop-up – tai kuratorinė vienos dienos programa, orientuota į teatrą kaip kolektyvinį veiksmą, nagrinėjamą per asmenines patirtis, tyrimus ir performatyvumą. Programos centre – queer žvilgsnis į teatrą: į lokalius veikimo principus ir į platesnius kultūrinius kontekstus, kuriuose queer menininkai / -ės dažnai kuria paraštėse, tačiau katalizuoja ir didžiųjų scenų veiklą. Queer pop-up „Sirenų” festivalyje atsirado ir iš asmeninio poreikio – egzistavimo teatro pasaulyje, kuriame dažnai galiu veikti tik fragmentuotai. Esu queer asmuo ir režisierė – mano kūrybinė ir asmeninė tapatybė ir jos (ne)priėmimas visuomenėje neišvengiamai formuoja mano kritinį santykį su teatruose vyraujančiais patriarchaliniais galios konstruktais. Programa noriu suteikti erdvę queer bendruomenės žiūros taškui teatro lauke – nagrinėjant jo struktūrą, patyrimus, ribas, nutylėjimus ir istoriją. Dienos tėkmė queer pop-up programos kontekste taps tarsi vientisu queer-feministiniais principais besivadovaujančiu būviu. Skirtingi formatai – teorinės ir performatyvios paskaitos, bendruomeninio dainavimo dirbtuvės, performansai, drag karalienių pasirodymai ar atviro mikrofono vakaras nukreips žvilgsnį į teatro tuštumas ir leis kurti santykį su jomis – užpildant jas kreivumu.“
Programa
12:00-13:00 Frydricho Mirecko pranešimas „Drag ir lyties įvairovė teatre: queer reprezentacijos perspektyvos“ (lietuvių k.)| Sodas 2123 I Estafetė
13:15-14:30 Diskusija: „Ar teatras yra queer? Kreivu žvilgsniu” (lietuvių k.) Dalyvauja: Gabrielė Labanauskaitė, Greta Štiormer, Naubertas Jasinskas, Ilona Vitkauskaitė, Justinas Šuliokas. Moderuoja Agnė Bagdžiūnaitė | Sodas 2123 I Estafetė
14:45-16:00 Rasos Navickaitės paskaita „Mergaitės su uniformomis“ tarpukario Vilniuje“ (lietuvių k.)| Sodas 2123 I Estafetė
15.30-16.30 “Ruff Knowledge”, performatyvi paskaita + susitikimas su kūrėjais (Suomija) (anglų k.)| Menų spaustuvė I Kišeninė salė
16:15-17:15 “Balsas kaip bendruomenės kūrimo praktika”. Patyriminis užsiėmimas su Vaidu Bartušu (lietuvių k.)| Sodas 2123 I Aktų salė
17:15-18:15 Dmitrijus Andrušanecas „Gana”, judesio spektaklio eskizas | Menų spaustuvė I Studija II
17:30-19:00 Teo Mei Ann pranešimas „A Rare Bird” (JAV)(anglų k.) | Sodas 2123 I Aktų salė
19:15-20:15 Donna Marcus Duke „Nobel Prize Lecture in Physiology or Medicine“ (Jungtinė Karalystė) (anglų k.) | Sodas 2123 I Aktų salė
20:30-21:30 Atviras mikrofonas: Paraštė. Vedėja Elžbieta Latėnaitė (lietuvių k.) | Sodas 2123 I Estafetė
22:00-02:00 We Are Propaganda: DRAGANA alternative drag show | Sodas 2123 I Aktų salė ir Estafetė – DĖMESIO: renginys su bilietais
Visi renginiai, išskyrus We Are Propaganda, yra nemokami.
Frydricho Mirecko pranešimas „Drag ir lyties įvairovė teatre: queer reprezentacijos perspektyvos“
Įvairios persirengimo ir drag praktikos dažnai suvokiamos kaip neatsiejama teatro dalis. Nuo senovės Graikijos ir Shakespeare’o iki vodevilio ir šiuolaikinių kūrinių, daugybė atlikėjų žengė į sceną vilkėdami „priešingos lyties“ kostiumus. Drag kultūrai Lietuvoje augant ir užimant naujas erdves, verta susipažinti su šios meninės formos ištakomis ir svarba. Kokia yra drag teatre istorija? Ar istorinės persirengimo praktikos yra suderinamos su šiuolaikine drag meno samprata? Kaip šiuolaikinis teatras reprezentuoja queer menines formas, trans žmones ir lyties įvairovę?
Frydrichas Mireckas yra queer bendruomenės aktyvistas, drag atlikėjas, bendrakūrėjis ir atlikėjas projekte „Vaivorykštės miuziklas“.
Diskusija: „Ar teatras yra queer? Kreivu žvilgsniu“
Diskusiją moderuos menininkė, kuratorė ir tyrėja Agnė Bagdžiūnaitė, mintimis diskusijoje dalinsis savo spektakliuose / pasirodymuose / tekstuose
queer temas nagrinėjantys kūrėjai. Šiemet pirmą kartą bendradarbiaujame su Vilniaus queer festivaliu „Kreivės“. Būtent šio festivalio komandą pakvietėme atidžiai pasižiūrėti į šių metų „Sirenų“ Lietuvos teatro programą. Diskusijos kontekste „Kreivių“ komanda pasidalins įspūdžiais apie šią programą.
Rasos Navickaitės paskaita „Mergaitės su uniformomis“ tarpukario Vilniuje
„Šioje paskaitoje pasakosiu apie tarpukariu Vilniaus miesto teatre (dabar – Senasis teatras) pastatytus du spektaklius, nagrinėjusius homoseksualumo temą. Pirmasis jų, pastatytas 1930 metais pagal Ferdinando Brucknerio pjesę „Nusikaltėliai“ (rež. Aleksandras Zelwerowiczius), netrukus buvo uždraustas dėl „drastiškai amoralių scenų“, nes minėjo homoseksualumą ir abortus. Antrasis – 1933 metais pastatytas spektaklis „Mergaitės su uniformomis“ (rež. Jerzy Ronardas Bujańskis), pagal irgi vokiškai rašiusios Christos Winsloe pjesę, pasakojo tragišką lesbiečių meilės istoriją ir buvo labai populiarus visoje Lenkijoje.
Kalbėsiu ne tik apie šiuos spektaklius, bet ir apie seksualinių mažumų subkultūras tarpukario Rytų Europoje bei istorikams kylančius iššūkius nagrinėjant kreivąją istoriją.“
Rasa Navickaitė
Rasa Navickaitė yra mokslininkė stažuotoja ir vyresnioji lektorė VU TSPMI, šiuo metu institute įgyvendinanti podoktorantūros stažuotės projektą „Politinės homofobijos genealogija posovietinėje Lietuvoje: nuo sovietinio palikimo iki tarptautinio anti-gender judėjimo“.
2021-2024 m. mokslo darbuotoja tyrimų platformoje „Transformations and Eastern Europe“ Vienos universitete (Austrija), kur vykdė Marie Skłodowskos-Curie veiksmų programos (Europos komisija) finansuotą projektą „Modernization of Sexuality and the Construction of Deviance in Soviet Lithuania“ (Seksualumo modernizacija ir nenormalumo konstravimas sovietinėje Lietuvoje).
Kaip kviestinė pranešėja dr. R. Navickaitė skaitė viešas paskaitas Leipcigo Institute Rytų Europos istorijai ir kultūrai (GWZO) (Vokietija), Ilinojaus Universitete Čikagoje (JAV) ir Groningeno Universitete (Nyderlandai). Reguliariai publikuoja mokslinius bei mokslo populiarinimo straipsnius lietuvių ir anglų kalbomis, rašo daugiausia LGBTQ žmonių istorijos, homofobijos bei anti-gender judėjimo, feminizmo, lyčių istorijos ir lytiškumo politikos temomis.
Camille Auer performatyvi paskaita „Ruff Knowledge“
Ruff Knowledge pristatymą Lietuvoje remia Suomių teatro informacijos centras

Homoseksualus elgesys ir lyčių įvairovė yra įprasti reiškiniai gamtoje, tačiau viešajame diskurse apie apie tai vengiama kalbėti. Tilvikinių šeimos paukščių Calidris pugnax rūšis, liaudyje vadinama gaidukais, yra bene didžiausią elgsenos įvairovę turinti laukinių stuburinių rūšis. Poravimosi metu gaiduko patinėliai atrodo labai skirtingai, o kai kuriais atvejais – net supanašėja su patelėmis. Ir visi gaidukai, nepaisant lyčių ir išvaizdos skirtumų, poruojasi tarpusavyje. Vis dėlto literatūroje šie paukščiai tebėra skirstomi į dvi lytis, o jų elgesys laikomas motyvuotu heteroseksualiu reprodukavimusi.
Stebėdami aplinką žmonės neretai interpretuoja gamtos reiškinius ir gyvūnų elgesį remdamiesi savo vertybėmis, o tada pasitelkia šią gamtos versiją, kad pateisintų tas pačias vertybes kaip „natūralias“.
„Ruff Knowledge“ kūrėjai spektakliu klausia: kaip mes sužinome apie paukščius? Ar galime žinoti, ką reiškia būti paukščiu? Jei žinotume, ar tai pakeistų mūsų santykį su paukščiais ir su pasauliu? Kas vyksta žmonių galvose ir kūnuose, kai jie stebi paukščius? Kas vyksta paukščių galvose ir kūnuose, kurie yra stebimi ir savo ruožtu stebi žmones?
Camille Auer yra tikra kalė. Ne. Ji poetė. Rašytoja. Buvo menininkė. Dirbo prie judančių vaizdų ir garso, performansų, instaliacijų, tekstų ir koncepcijų. Kai kas nors elgiasi transfobiškai, ji tampa kale. Kartą Camille Auer nusprendė trejiems metams atsisakyti kūrybos, kad galėtų studijuoti paukščius ir ornitologinę literatūrą, siekdama išsiaiškinti, kokių išankstinių nuostatų žmonės turi apie paukščius. Pasirodo, turi, ir daug. Tada ji, žinoma, sukūrė apie tai meno kūrinį. Nes kai esi meno pasaulyje, esi meno pasaulyje. Užpisa.
Emil Santtu Uuttu tekstuose ir scenos darbuose tyrinėja giluminį laiką, nuolatinę kaitą ir malonumą arba atminties institucijų ir istorinių tyrimų vaidmenį. Debiutinė Uuttu pjesė „Ihana tytär Erika – Huomioita nimestä“ („Miela dukra Erika. Pastabos apie vardą“) buvo apdovanota Suomijoje dviem prizais: Metų archyvinio įvykio prizu (2023) ir „Lea“ prizu (2024).
Balsas kaip bendruomenės kūrimo praktika. Patyriminis užsiėmimas
Šis užsiėmimas kviečia patirti balsą, kaip socialinį veiksmą ir ryšio kūrimo praktiką, kuri gimsta iš buvimo kartu, o ne iš sceninės reprezentacijos ar atlikėjo meistriškumo. Remiantis muzikologo Christopherio Smallo įvesta musicking samprata, muzika čia suvokiama kaip procesas, kuriame kiekvienas žmogaus veiksmas – garsų kūrimas, klausymasis, judėjimas ar sąmoningai sukurta tyla – aktyviai dalyvauja formuojant santykį su kitais ir aplinka. Pritaikant kompozitorės Pauline Oliveros giliojo klausymosi (deep listening) metodą, šiame užsiėmime garsas tampa empatinio įsiklausymo priemone. Dalyviai tyrinėja, kaip balsas gali transformuoti socialinius santykius, atpalaiduoti kūną ir sumažinti nerimą dėl aplinkos ir savęs vertinimo. Ritmo pratimai, grupinės improvizacijos ir siūlomi nauji garsiniai eksperimentai padeda išlaisvinti spontanišką kūrybingumą, palaipsniui griaunant nusistovėjusias baimes ar ribojančius įsitikinimus apie savo muzikalumą. Skatiname autentišką buvimą, kuris gimsta iš bendruomeninės patirties ir laisvo santykio su savo bei aplinkinių balsais. Šis užsiėmimas rekomenduojamas visiems, norintiems atrasti ar sustiprinti tarpusavio ryšį naudojant balsą kaip atvirumo, bendrumo ir savęs pažinimo įrankį.
Vaidas Bartušas – kontratenoras, performanso menininkas, kultūrinių projektų kuratorius ir Vokalinio meno tinklo vadovas. Jo meninė praktika apima šiuolaikinę vokalinę muziką, tarpdisciplininius performansus, eksperimentinę improvizaciją bei kolektyvinio muzikavimo tyrimus, kuriuose balsas veikia kaip socialinis, emocinis ir kultūrinis ryšio įrankis. Studijavęs vokalą Lietuvoje ir tobulinęsis tarptautinėse rezidencijose, V. Bartušas nuosekliai plėtoja vokalinės raiškos galimybes, siekdamas išplėsti balso supratimą už klasikinio dainavimo ribų. Jo kuruojami projektai dažnai jungia skirtingas disciplinas – nuo elektronikos ir teatro iki garso meno ir edukacijos – ir pristatomi tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse scenose. Kaip pedagogas ir fasilitatorius, Vaidas ypatingą dėmesį skiria dalyvavimo patirčiai, kolektyvinio garso formoms bei alternatyvioms muzikavimo strategijoms, kurios skatina bendruomeniškumą, įsiklausymą ir balsinį aktyvumą, nepriklausomai nuo muzikinio pasirengimo.
Dmitrijus Andrušanecas „Gana“
Judesio spektaklio eskizas
Idėjos autorius, atlikėjas – Dmitrijus Andrušanecas
Choreografija – Ugnė Irena Laurinavičiūtė
Muzika – Andrius Grinevskis
Ilgai jis veikė pagal taisykles – sukdavo ten, kur liepė, kalbėdavo taip, kaip išmokė. Bet viduje tarsi kas nenustygo – neišrėktas balsas, neįvykdytas judesys. Ir vieną dieną – ne triukšmas, ne drama, tik tylus spragtelėjimas viduje: „Gana.“
Kas nutinka, kai ryžtamasi klausyti savo vidaus, kai nusprendžiama peržengti nematomas ribas – ne tam, kad išsiskirtum, bet tam, kad pagaliau būtum? Judesys čia kyla iš vietos, kurioje dar nebūta, – iš troškimo keisti kryptį, palikti saugius krantus ir įžengti į nežinomą. Kūnas scenoje klausia: o kas, jei gyvenimą galima pakreipti kita kryptimi? Galima perrašyti scenarijų, išdrįsti atsakyti „o kas, jei taip?“ vietoj „taip negalima“. Judesys čia tampa ne tik išraiška, bet ir sprendimu – keistis, nebijoti, kurti savo kelią. Queer patirtis čia ne deklaracija, o priminimas: jei jau esi kitoks, kodėl nepasukti ten, kur nori pats? Tai ne atsakymas. Tai – klausimas, išdrįstas iškelti per kūną.
Dmitrijus Andrušanecas (35) – šioks toks šokėjas („Lustopia“, „Sandpaper“, „Fear:less“), menininkas, jaunas patirtimi šokio kritikas (baigęs „Šokis žodžiu – ne(w)kritika“, „Springback Academy“), apsėstas imti interviu, nuolatos pradedantis knygų vertėjas, mėgstantis rašyti ir kurti socialiniuose tinkluose, bandantis pasibaigt magistrantūros šokio meno studijas (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – LMTA), dirbantis su teatro ir šokio projektais Meno centre (toje pačioje LMTA), visai neblogas komunikacijos ir rinkodaros specialistas.
Mei Ann Teo paskaita „A Rare Bird” (JAV)
„Retas paukštis“ – tai paskutiniojo kūrinio, kurį parašė korėjiečių kilmės amerikiečių menininkė, queer kūrėja Diana „Zaza“ Oh (1986–2025), pavadinimas. Diana buvo queer bendruomenės siela ir per pastaruosius 10 metų dirbo Niujorko centre ir visose Jungtinėse valstijose, užsiimdami performanso menu, teatru, queer teisių advokacija ir muzika. Mei Ann Teo supažindina mus su jų menine veikla ir gyvenimu.
Mei Ann Teo kuria teatrą, jungiantį meninę, pilietinę ir kontempliatyvią praktiką, apimantį įvairius žanrus, įskaitant muzikinį teatrą, tarpdisciplininius dalyvaujamuosius kūrinius, klasiką ir dokumentinį teatrą. Teo kūriniai buvo rodomi tarptautiniuose festivaliuose, įskaitant Festival De Liege Belgijoje, Singapūro teatro festivalį, Pekino ir Šanchajaus tarptautinius festivalius. Jie režisuoja ir kuria naujus kūrinius visoje JAV. Teo dirbo meno vadove Musical Theatre Factory ir meno ir pastatymų vadove Oregono Shakespeare Festival. Šiuo metu Teo yra meno vadovė Pink Fang teatre Niujorke.
Donna Marcus Duke „Nobel Prize Lecture in Physiology or Medicine“ (Jungtinė Karalystė)
Performatyvi paskaita
„Nobelio premijos paskaita fiziologijos ir medicinos srityje“ – tai teatro spektaklis, kurio centre – menininkės Donou Marcus Duke sukurta Nobelio premijos laureatės kalba apie savo darbą, įrodantį nepastovios asmenybės, radikalios mąstytojos ir politinių prieštarų kupinos figūros Charlottės Bach sukurtą kraštutinę evoliucijos teoriją. Performatyvi paskaita trunka apie 40 minučių ir ieško sąsajų tarp menininkės ir Bach gyvenimų, kalba apie Bach teoriją, paradoksą, genialumą, apmąsto iliuzijų, troškimų vaidmenį bei alternatyvių epistemologijų poveikį menininiams ir teoriniams tyrimams.
Donna Marcus Duke (an/jos/jie, Londonas, Jungtinė Karalystė) yra Nobelio premijos laureat, rašytoj, renginių organizator ir atlikėj, gyvenant Londone. Domisi alternatyviomis pedagogikos metodikomis, erotika, naktiniu gyvenimu, teologija, humoru, skaitymo renginiais, ypač tuo, kaip visa tai gali būti panaudota bendruomenėms stiprinti.
Donna yra Goldsmiths CCA rezidentė, čia an organizuoja TISSUE – trans rašytojų iniciatyvą, kurios tikslas – socialinė, kultūrinė ir materialinė trans bendruomenės gerovė, buriant jos nar aplink tekstus. Donnos tekstai publikuojami kultūros žurnaluose, tokiuose kaip „Frieze“, „Numero“, „Vogue“ ir „Another“, leidžiami nepriklausomose leidyklose – kaip „Sticky Fingers Publishing“, „Worms“, „Pilot Press“, „The BitterSweet Review“ ir „Sissy Anarchy“.
Greta šių veiklų, an mėgsta nusirengti prieš dešimtis gerbėjų klubo „Haute Mess“ vakarėliuose vykstančiuose „Dalston Superstore“
Atviras mikrofonas. Paraštė
Paraštė – tai atviras skaitymų vakaras, kuriame tekstas gimsta ne iš centro, o iš krašto.
Kviečiame visas, visus ir visas kitas į atviro mikrofono vakarą, kurį ves rašanti ir režisuojanti aktorė, meno studijos „Fraktalai“ įkūrėja Elžbieta Latėnaitė.
Atviro mikrofono skaitymai – laisva scena dalintis tuo, kas slepiasi paraštėse: meilės laišku, utopinės pjesės ištrauka ar asmeniniu manifestu.
Skaitymo trukmė – iki 5 minučių.
Renginys atviras visiems –– tiek profesionaliai rašantiems, tiek neprofesionalams.
Skaitytojams ir skaitytojoms reikalinga išankstinė registracija.
Taip pat bus galima registruotis vietoje – likus 15 minučių iki renginio pradžios.
Registracijos forma: https://forms.gle/MjdFstBsemXdzwBQ9
We Are Propaganda
„We Are Propaganda“ – queer bendruomenės scena smalsumui, išdaigoms ir alternatyvai.
Pirmasis „We Are Propaganda” vakarėlis įvyko 2016 metais, „Baltic Pride“ eitynių Vilniuje vakarą. Tais metais eitynių šūkis buvo „Mes esame žmonės, o ne propaganda“ ir referavo į nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą. „We Are Propaganda“ buria queer bendruomenę, kuria saugesnę ir priimančią erdvę ir siūlo alternatyvą dominuojančiam neoliberaliam LGBTQ+ diskursui ir vakarėlių kultūrai. Saviorganizavimosi, ne komerciniais ir queer-feministiniais principais veikiantis kolektyvas pristato instituciškai nepripažintus, kylančius queer bendruomenės balsus, puoselėja alternatyvią drag sceną ir imasi iniciatyvos keisti heteronormatyvią naktinės kultūros aplinką.