© Nowy teatr

Henrietta Lacks

Henrietta Lacks

Prodiuseris: Nowy Teatr (Lenkija)

 

Režisierė: Anna Smolar

Scenarijaus autoriai: Anna Smolar, Marta Malikowska, Maciej Pesta, Sonia Roszczuk, Jan Sobolewski

Konsultacija dramaturgijai: Piotr Gruszczyński

Scenografija, kostiumai: Anna Met

Muzika: Natalia Fiedorczuk-Cieślak

Vaidina:Marta Malikowska, Sonia Roszczuk, Maciej Pesta, Jan Sobolewski

Koprodiuseris: Centrum Nauki Kopernik

PARTNERIS: FUNDACJA ONKOCAFE – RAZEM LEPIEJ

Premjera: 2017

Trukmė: 1 val.

LAIKAS: spalio 6 d. 19:00 ir spalio 7 d. 19:00

VIETA: Menų spaustuvė, Juodoji salė (Šiltadaržio g. 6)

Sunku patikėti, kad už tokių didelių mokslinių proveržių kaip genų terapija, vėžio ir AIDS gydymas, slypi vienos moters kūno ląstelės. Ši moteris – tai Henrietta Lacks, kurios ląstelės be jos žinios buvo paimtos, perduotos į laboratoriją ir sėkmingai dauginamos daug metų iki ir po jos mirties. Režisierė Anna Smolar taupia scenos kalba, tiksliais štrichais piešia juodaodės JAV gyventojos Henriettos Lacks gyvenimą. Jai mirus 1951-aisiais, jos ląstelės toliau gyvena ne tik laboratorijose, bet ir daugelio mūsų kūnuose, tapusios poliomelito vakcinos pagrindu. Henrietta – tuo pačiu ir sisteminio rasizmo, įsišaknijusio visame pasaulyje, simbolis.

Kristina Savickienė

Festivalio meno vadovė

 

Anoniminis herojus ar medicinos auka? Kai mokslininkai tyrimams pasinaudoja nieko apie tai nežinančiu žmogumi. Be to, tas žmogus – juodaodė moteris, nepagydomai serganti pacientė. Jos ląstelės buvo paimtos moksliniams eksperimentams ir netikėtai tapo svarbiu veiksniu žmonijos siekyje įveikti mirtingumą.

Baltimorė, 1951-ieji. Afroamerikietė tabako plantacijos darbuotoja, 31 metų Henrietta suserga gimdos vėžiu. Be jos žinios gydytojas ima jos audinių ląstelės mėginius, kuriuos ketina naudoti tyrimų tikslais. Ląstelės pirmą kartą medicinos istorijoje netikėtai išgyvena ir dauginasi laboratorijos sąlygomis, jos žymimos HeLa trumpiniu, pagal pacientės inicialus. Henrietta nieko nesužino apie HeLa ląsteles. Kai ji miršta, penki jos našlaičiai vaikai negauna jokios finansinės paramos, tačiau pastangas į šiuos tyrinėjimus dėję nesąžiningi gydytojai pelno daug simbolinio ir materialinio kapitalo.

HeLa ląstelės turi dar niekada nepastebėtą savybę – daugintis dideliu greičiu. Jos yra poliomielito vakcinos pagrindas, padeda mokslininkams daryti ženklią pažangą kovojant su vėžiu ir AIDS, reikšminga pažanga apvaisinimo in vitro, klonavimo ir genų terapijos srityse.

Holivudo filmo verta melodrama! Tačiau ar ne geriau būtų pažvelgti į Henriettos Lacks istoriją iš šiuolaikinės perspektyvos ir apsvarstyti ląstelių nuosavybės klausimą? Ar būtų buvusi įmanoma mokslo pažanga, jei turėtume teisę reikalauti finansinės kompensacijos už savo audinių naudojimą? Ar turėtų būti sudarytas žmogaus audinių kainoraštis?

O kokia būtų sveikų ir vėžiu sergančių žmonių kaina? Kuris būtų vertingesnis? Mums gali kilti abejonių dėl medicinos demokratiškumo: kas iš to uždirba? Kas ja naudojasi? Tačiau tuo pačiu metu kažkur ten mūsų ląstelės reguliariai renkamos atliekant tyrimus, po to jos gyvena savo gyvenimą. Ar pasiilgstate jų? Ar apie jas mąstote?

 

„Henriettoje Lacks“ dramaturgiją kūrėme pagal tikrus mokslinius ir biografinius faktus, bet kartu pridėjome ir įpynėme išgalvotų dalykų. Taip galėjome kelti klausimus apie etiką, žmonių lūkesčius mokslui, gydytojams, progresui. Ši išgalvota realybė mums suteikia progą užduoti universalesnius klausimus analizuojama tema.

Šią temą pasiūlė Varšuvos mokslo centro kuratorius Rafałas Kosewskis, pakvietęs statyti spektaklio festivaliui „Przemiany“. Iki tol niekada nebuvau girdėjusi apie HeLa ląsteles ar Henriettą Lacks. Galbūt tuo šis projektas labiausiai ir sudomino. Stulbinantis dalykas, kad moteris, kurios ląstelės tiek daug davė žmonijai, yra taip mažai žinoma.

Anna Smolar

 

Apie kūrėją

Dokumentinio teatro kūrėja Anna Smolar Lietuvos publikai jau pažįstama: 2017 m. Lietuvos Nacionalinio dramos organizuojamame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ vedė kūrybines dirbtuves, o 2018 m. šiame festivalyje įvyko pjesės „Henrietta Lacks“ skaitymai. Šio teatro iniciatyva režisierė sukūrė spektaklį apie smurtą darbo vietoje „Sulėtintai“, kurį 2019 m. pabaigoje išvydome Nacionalinės dailės galerijos erdvėse.

Prancūzijoje gimusi, Lenkijos šeimoje užaugusi Anna Smolar Paryžiaus-Sorbonos universitete baigė literatūros studijas, šiuo metu gyvena ir kuria Lenkijoje. Anna yra laikoma viena įdomiausių savo kartos lenkų teatro atstove, kuri dirbo Krystiano Lupos, Jacqueso Lassale‘o ir Andrzejaus Seweryno asistente bei bendradarbiavo kino kūrimo procesuose su Agnieszka Holland. Režisierė savo darbams pasirenka socialines, ne visad patogias, bet aktualias temas: „Man patinka, kai temos pačios pas mane ateina, kai darbas teatre leidžia geriau pažinti pasaulį. Ir mane domina įvairi medžiaga, ar būtų man artima, galbūt asmeniška tema, ar visai tolima ir neįprasta“, – sako kūrėja.

 

***

„Šis spektaklis padeda sukurti paminklus tiems, kuriems esame skolingi“.

Sceneweb.fr

***

„Jaunų aktorių kvartetas įsipareigoja mums papasakoti apie HeLa ląstelių atradimą atvirkštine tvarka, pradedant nuo sėkmingo avies Dolly klonavimo, mokslinės sėkmės su stulbinančiu žiniasklaidos nušvietimu 1996 m., tuo pačiu pasakodama, kad kaip Dolly, Henrietta Lacks kažkodėl buvo vertinama kaip studijų ir eksperimentų subjektas, o ne gyva būtybė“.

Nicolas Naizy / Le Vif

 

Bilietai