© Dmitrijus Matvejevas

Įkvėpta Dalios Grinkevičiūtės kūrinio „Lietuviai prie Laptevų jūros“  

Fossilia

REŽISIERĖ: Eglė Švedkauskaitė
TEKSTŲ AUTORIAI: Dalia Grinkevičiūtė, Eglė Švedkauskaitė, Rasa Samuolytė, Darius Gumauskas, Ugnė Šiaučiūnaitė, Povilas Jatkevičius, Vitalija Mockevičiūtė
SCENOGRAFĖ: Ona Juciūtė
KOSTIUMŲ DAILININKĖ: Dovilė Gudačiauskaitė
KOMPOZITORĖ: Agnė Matulevičiūtė
KRIAUKLĖS INSTRUMENTO AUTORĖ: Elena Laurinavičiūtė
ŠVIESŲ DAILININKAS: Julius Kuršys
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORĖ: Ieva Kotryna Ski
CHOREOGRAFĖ: Erika Vizbaraitė
DRAMATURGIJOS MENTORĖ: Anna Smolar
PRODIUSERIS: Vidas Bizunevičius
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ: Kotryna Siaurusaitytė
VAIDINA: Rasa Samuolytė (Muziejaus darbuotoja), Darius Gumauskas (Tėvas), Vitalija Mockevičiūtė (Motina), Povilas Jatkevičius (Sūnus), Ugnė Šiaučiūnaitė (Dukra)

TRUKMĖ: 2 val.

LAIKAS: rugsėjo 21 d. | 20:30
VIETA: Lietuvos nacionalinis dramos teatras
KALBA: lietuvių su anglų k. subtitrais

Lietuvos teatro vitrinos naujienomis dalinasi LRT

***

Lietuvos gyventojų, ištisų šeimų ar pavienių žmonių, trėmimai į Sibirą yra viena skaudžiausių mūsų tautos patirčių, kurią iš naujo požiūrio taško imasi nagrinėti jaunosios kartos režisierė Eglė Švedkauskaitė.

Spektaklyje veikia keturių asmenų šeima. Sūnus užsienyje studijuoja kiną ir gavęs užduotį sukurti dokumentinį filmą ima gilintis į savo šeimos istoriją. Tėvas ne itin noriai pasakoja apie praeitį, tačiau, kai šeima sulaukia skambučio iš muziejaus, kad buvo atrastas jo tetos prisiminimų apie Sibiro tremtį rankraštis, istorija ima skleistis pati.

Nors E. Švedkauskaitė kuria fikcinius spektaklio veikėjus, remiasi ir tikrais faktais: 1991 m. Žaliakalnyje, Kaune, Perkūno al. 60, buvo atsitiktinai iškastas stiklainis, kuriame aptikti paskiri lapeliai su Dalios Grinkevičiūtės prisiminimais apie Sibirą. Tas rankraštis anksčiau laikytas prarastu, nes dar pati Grinkevičiūtė prieš keletą dešimtmečių bandė jo ieškoti, bet nesėkmingai.

„Šiame spektaklyje siekiame vaizduoti mūsų, jaunų žmonių, norą kuo atviriau kalbėti su tėvais, analizuoti jų patirtis ir kaip tai paveikė mus. Mes laikomi terapine karta, kuri labai nori išsikalbėti ir išspręsti santykius su tėvais.

Turbūt visai natūralu, kad mes, užaugę atviro dalinimosi, demokratinės santvarkos ir technologijų pasaulyje, norime labai atvirai klausti, o tai ne visiems vyresniems žmonėms patinka ir kartais net perauga į konfrontaciją. Santykis su tėvais šiame spektaklyje yra labai svarbus. Todėl jame ir veikia trys kartos, siekiant analizuoti tremtį ne kaip kažkam seniai nutikusią nelaimę, o kaip tarpgeneracinę, iš kartos į kartą keliaujančią traumą“, – sako spektaklio „Fossilia“ režisierė.

 

***

Režisierė Eglė Švedkauskaitė teatralų bendruomenės dėmesį patraukė jau pirmuoju savo profesionaliu darbu „Žmogus iš žuvies“ (2020, Valstybinis jaunimo teatras). Per pastaruosius kelerius metus, spektakliuose gilindamasi į gimtosios šalies ir jos žmonių praeitį bei šiosios paliktus pėdsakus, kūrėja šiuolaikiniame Lietuvos teatre įsitvirtino kaip jautri atminties ir tapatybės temų tyrėja.

Bilietai