Eichmannas Jeruzalėje

Eichmann u Jeruzalemu

ZKM, Kroatija

Režisierius: Jernej Lorenci
Dramaturgas: Matic Starina
Scenografas: Branko Hojnik
Kostiumų dailininkė: Belinda Radulović
Choreografas: Gregor Luštek
Muzika: Branko Rožman
Režisieriaus asistentai: Aleksandar Švabić, Rajna Racz ir Tim Hrvaćanin
Kostiumų dailininkės asistentai: Bernarda Popelar Lesjak ir Marta Žegura

Pastatymo vadybininkė: Stella Švacov Miletić

Vaidina: Katarina Bistrović Darvaš, Dado Ćosić, Frano Mašković, Mia Melcher, Pjer Meničanin, Rakan Rushaidat, Lucija Šerbedžija, Vedran Živolić

 

SPEKTAKLIO TRUKMĖ: 3 val. 30 min., 1 petrauka.

KALBA: kroatų, su titrais lietuvių ir anglų k.

REKOMENDUOJAMAS AMŽIUS: nuo 16 m.

DĖMESIO: spektaklio metu rūkoma

 

LAIKAS: rugsėjo 28,29 d. 19:00

VIETA: Lietuvos rusų dramos teatras, (Jono Basanavičiaus g. 13)

 

DĖMESIO! Į renginį žiūrovai bus priimami tik su Galimybių pasu, kurį galima gauti www.gpasas.lt arba žiūrovai, turintys Europos Žaliąjį pasą.

 

Apie spektaklį:

Slovėnų režisierius Jernej Lorenci aiškiai supranta būtinybę spręsti blogio banalumo ir jo buvimo kiekviename žmoguje problemą tuo metu, kai praktiškai visa Europa suabejoja antifašistinėmis šaknimis.

Jei atidžiau pažvelgtume į teismo proceso faktorius ir akimirkai nepaisytume jo turinio bei daugiau dėmesio skirtume jo formai, struktūrai ir vidinėms taisyklėms, apibrėžiančioms teismo dalyvių galios santykius, neišvengiamai padarytume išvadą, kad teismas yra spektaklio erdvė.

Hannah Arendt žinojo apie šią teatrališką teismo savybę, kai 1961 m. darė pranešimą iš karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno teismo, vykusio Jeruzalėje. Tuomet ji sugalvojo blogio banalumo sampratą, kuri vėliau tapo jos skiriamuoju ženklu filosofijoje bei kituose darbuose. Būtent toks teatro suvokimas atvėrė pūliuojančią žaizdą prieštaringai vertinant blogio sampratos banalumą. Arendt pastebėjo biurokratinę Eichmanno mąstyseną. Netrukus ji atsisakė prielaidos, kad blogis yra gilus ir radikalus. Arendt įžvelgė priešingą polinkį: blogis banalus ir negilus, todėl dėl savo paprastumo aiškiai matomas, bet sunkiai suvokiamas.

Ši idėja režisieriui Lorenci ir jo bendražygiams buvo esminė atspirtis, siekiant tyrinėti istorinius faktus, sociologinius ir filosofinius tekstus, asmenines kūrėjų įžvalgas, o taip pat kasdienius populiariosios kultūros elementus. Kiekvienam bandymui rekonstruoti reikia konteksto, kuris atskleistų nagrinėjamą problemą. Priešingu atveju kiekvienas blogas ar geras poelgis būtų vienodai banalūs ir aiškūs. Tik tada, kai esame pasirengę atpažinti kitų žmonių baimes, galime susidurti su blogiausia iš jų – savo baime. Pažvelgus į visa niokojančio istorinio įvykio detales, šis spektaklis tyrinėja asmenines nuoskaudas, baimes ir tiesas, kurios yra toli nuo bet kokio tariamo banalumo.

 

Apie kūrėją

Šiuolaikiniame slovėnų teatre Jernej Lorenci užima vieno individualiausių, įžvalgiausių ir naujų formų ieškančio teatro režisieriaus vietą. Lorenci gimė 1973 m. Maribore, Slovėnijoje. Jis jau ankstyvame amžiuje susidomėjo teatro menu, dar vidurinėje mokykloje režisavo pirmuosius spektaklius. Baigęs Mariboro pirmąją gimnaziją įstojo į režisūros studijas Liublianos AGRFT, mokėsi pas Mile Korun ir Matjaž Zupančič.

Nuo pat pradžių Lorenci kūrybiškumas buvo pažymėtas teatro tyrimais ir teatro, kaip mediumo idėjos plėtote. Pastaraisiais metais jis lėmė svarbias teatro estetikos permainas. Taip pat režisierius ieško scenos ir aktyvaus žiūrovo sąveikos taškų. Savo spektakliuose sprendžia, kokios yra galimybės naikinti ir atkurti teatro iliuziją.

Lorenci perspėja aktorius, kad teatro bendruomenė yra kuriama tik kartu su žiūrovais – jis kruopščiai parenka scenas, kuriose salė lieka apšviesta, o aktorius ne tik jaučia žiūrovus, bet ir mato, girdi jų kvėpavimą. Šios režisūrinės priemonės sukuria ypatingą ryšį tarp scenos ir auditorijos.

Režisieriaus estetika atpažįstama: menininkas kuria įvairiuose žanruose, tačiau Lorenci nemėgsta būti schematiškas ar nuspėjamas – kūryboje  visada išlieka smalsus ir novatoriškas. Be daugybės apdovanojimų Slovėnijoje Lorenci taip pat pelnė nemažai apdovanojimų užsienyje, tarp jų – „The Tempest“ apdovanojimą Belgrado teatro festivalyje BITEF (2013). 2014 m. kūrėjas įvertintas vienu aukščiausių valstybinių apdovanojimų už pasiekimus kultūros srityje Slovėnijoje – Prešereno fondo apdovanojimu.

 

Atsiliepimai:

<…>„Eichmannas Jeruzalėje“ yra drąsus ir novatoriškas spektaklis, kuris, be abejonės, pažymės jūsų metus“  <…>

Dragan Markovina, Telegram

„Eichmannas Jeruzalėje“ <…> atneša skaudų ir išsamų prisiminimą apie Holokausto pragarą ir jo pražūtingas pasekmes, tačiau tuo pat metu šis spektaklis Kroatijai ir pasauliui siunčia tvirtą ir jaudinančią žinią apie meilę kaip vienintelę galimą išeitį.“

Nina Ožegović, Tportal

 

Spektaklio rodymą Lietuvoje remia:

 

 

 

 

Bilietai