Vieno veiksmo audiovizualinis monospektaklis
PRODIUSERIS Kosmos Theatre
REŽISIERIUS IR DRAMATURGAS Žilvinas Vingelis
VAIDINA Airida Gintautaitė
DAILININKĖ Neringa Keršulytė
KOMPOZITORIUS Andrius Šiurys
VIDEOMENININKAS Tomas Stonys
INŽINIERIUS Deividas Dzikevičius
ŠVIESŲ DAILININKAS Vilius Vilutis
LĖLIŲ CHOREOGRAFAS Eugenijus Slavinskas
PRODIUSERIS Darius Vizbaras
TRUKMĖ 45 min
REKOMENDUOJAMAS AMŽIUS 12+
LAIKAS rugsėjo 26 d. | 21:30
VIETA Menų spaustuvė, Juodoji salė
KALBA anglų kalba
Žilvinas Vingelis yra vienas iš nedaugelio ir bene įdomiausias Lietuvoje teatro vizualumo ir muzikalumo tyrinėtojų. Kurdamas skirtingo mastelio ir žanro darbus jis žiūrovus vilioja įsimenančiais, ekranus, šešėlius, šviesas, objektus ir aktorių kūnus jungiančiais vaizdiniais, o atskirus kūrinio elementus naudoja kaip instrumentus orkestre: jie dera kartu, bet turi skambėti ir kiekvienas atskirai. Spektaklyje „Diletantas“ šis kūrybos principas taikomas ir dramaturgijai: Jeano Cocteau gyvenimo ir meno įvairovės bei prieštaravimų gausa – vieni kitus papildydami, bet neprarasdami savo balsų – jungiasi įtraukiančiam pasakojimui.
Kristina Steiblytė, Lietuvos teatro vitrinos kuratorė
Jean’as Cocteau – sunkiai aprėpiama, vargiai iki galo perprantama asmenybė. Tėvo savižudybė, katalikybės ir siurrealizmo įtaka, bokso ir baleto paralelės, priklausomybė nuo opiumo, kelionė aplink pasaulį, hobis groti pianinu, draugystės su ypatingais to meto menininkais, poezija, drama, proza, kinas, teatras, cirkas, muzika – tai pagrindinės Cocteau gyvenimo temos, kurios tapo svarbiausiu laboratoriniu principu sukurto audiovizualinio intermedialaus pasakojimo objektu.
„Spektaklio medžiaga tampa pats Cocteau, suvokiant jį kaip tarpdisciplininį menininką, o dar labiau – kaip skirtingų medijų ir disciplinų montažą. Padalinus šias disciplinas (kinas, siurrealistiniai objektai, muzika, literatūra, mada ir t.t.) ir atidavus jas kiekvienam iš kūrybinės komandos narių, siekėme šį montažą suskaidyti atgal į atskiras medijas ir montuoti iš naujo į smulkesnių detalių sunkiau atpažįstamus ir stambesnių detalių lengviau atpažįstamus intermedialius numerius. Su komanda ieškojome netiesioginių sąsajų, paralelių, poetinių paradoksų, kurie įsteigtų simbolinę giminystę tarp už kūrinio ribų nieko bendro neturinčių temų, vaizdinių ir simbolių. Tai kūrėme pasitelkdami medijų meną, animaciją, draminę vaidybą, mechanizuotą scenografiją, lėlių ir objektų teatrą, garso erdvę ir kitas šiuolaikinio teatro priemones“ – sako režisierius Žilvinas Vingelis.