© Laura Vansevičienė

Austerlicas

Pagal W.G. Sebaldo knygą

Režisierius: Krystian Lupa

Režisieriaus asistentas Maksym Teteruk (Ukraina)

Kostiumų dailininkas Piotr Skiba (Lenkija)

Scenografas Krystian Lupa

Video menininkas Mikas Žukauskas

Kompozitorius Arturas Bumšteinas

Vaidina: Sergejus Ivanovas, Valentinas Masalskis, Viktorija Kuodytė, Jovita Jankelaitytė, Matas Dirginčius, Danutė Kuodytė, Girius Liuga.

Romano vertėja Rūta Jonynaitė

Krystiano Lupos tekstų vertėja Živilė Pipinytė

Prodiuseris: Valstybinis jaunimo teatras

Trukmė: 5 val.

Premjera: 2020 m. rugsėjo 23 d

LAIKAS: Rugsėjo 26 d. 18:30

VIETA: Valstybinis jaunimo teatras (Arklių g. 5)

 

DĖMESIO! Į renginį žiūrovai bus priimami tik su Galimybių pasu, kurį galima gauti www.gpasas.lt arba žiūrovai, turintys Europos Žaliąjį pasą.

 

Spektaklyje „Austerlicas“ per asmens, tiesiogiai nepatyrusio baisiausių įvykių, išgyvenimus atskleidžiama Holokausto trauma. Ilgų kadrų filmą primenantis kūrinys tiria pagrindinio veikėjo Austerlico atmintį ir atskirtį. Jame išryškėja pamesto žmogaus tema: jo patiriama tuštuma, vienatvė, apleistumas, izoliacija, negebėjimas užmegzti santykių, nuolatiniai ieškojimai, grįžimas į praeitį, bėgimas nuo dabarties. Austerlicas tarsi imituoja gyvenimą ir jaučiasi netikras. Jo sapnuose atgyja trėmimų, koncentracijos stovyklų nežmogiškumas. Be prarastos tapatybės temą nagrinėjančiiame Krystiano Lupos spektaklyje taip pat parodoma, kaip rašytojas susidomi savo personažu, kaip su juo suartėja, įsijaučia į jo gyvenimą.

Ieva Tumanovičiūtė, lietuviškos programos sudarytoja

 

Vieno savičiausių šiuolaikinių rašytojų W.G.Sebaldo kūrybos viršūne vadinamas paskutinis jo romanas Austerlicas – tai epinė meditacija apie Holokausto traumą ir jos pasekmes individualaus žmogaus likimui. Romane per asmeninės patirties prizmę taip pat reflektuojamas žmoniją alinančių karų ir XX a. civilizacijos naikinimo mastas. Pirmą kartą su Sebaldo kūryba susitinkantis K.Lupa mano, kad šio rašytojo literatūra gali inicijuoti teatro kalbos permainas.

 

Po „Austerlico” 2001-aisiais Sebaldas buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Deja, tais pačiais metais rašytojas netikėtai mirė. Po rašytojo mirties „Austerlicas“ buvo išverstas į daugybę pasaulio kalbų ir tapo šiuolaikinės literatūros klasika, o JAV ir Didžiojoje Britanijoje – kultine knyga.  Leidykla „Baltos lankos” rudenį planuoja išleisti lietuvišką „Austerlico” vertimą (vertėja Rūta Jonynaitė).

 

Austerlico įvykiai apima šešis dešimtmečius, nuo 1939-ųjų iki amžiaus pabaigos. Veiksmas vyksta Antverpene, Velse, Oksforde, Londone, Paryžiuje, Prahoje, Terezyne, Marienbade… Istoriniai įvykiai yra pasibaigę iki pasakojimo pradžios. Sebaldas aprašo beveik tris paskutinius XX a. dešimtmečius skirtinguose Europos miestuose vykusius atsitiktinius susitikimus tarp pasakotojo ir vienišo klajūno Austerlico. Iki pilnametystės Austerlicas nežinojo nei savo tikrojo vardo, nei kas jo tėvai. Penkiametį berniuką jo motina, prieš pat deportaciją į Terezyno koncentracijos stovyklą, gyvybės traukiniu iš Prahos išsiuntė į Londoną. Tėvas dingo be žinios. Austerlicas kitu vardu buvo įsūnytas ir augo Velse, mokėsi Oksforde, po studijų apsigyveno Londone ir užsiėmė XX a. architektūros tyrinėjimais. Gyveno be atminties, kol Liverpulio stotyje, kur kadaise buvo atvežtas gyvybės traukiniu, jį užklupo prisiminimo smūgis. Tada leidosi į savo vaikystės namų ir tėvų paieškas. Tačiau grįžimas į namus Prahoje tik dar labiau sustiprino Austerlico atskirties jausmą, ir vien tėvų pėdsakų paieška suteikia jo gyvenimui prasmę…

 

Krystian Lupa – Lenkų teatro režisierius, scenografas, dramaturgas, vertėjas ir pedagogas. Lupa (g. 1943) studijavo fiziką Krokuvos Jogailaičių universitete, 1963–1969 m. – grafiką Krokuvos dailės akademijoje, taip pat kino režisūrą Nacionalinėje aukštojoje kino mokykloje Lodzėje, vėliau – teatro režisūrą. Lodzėje pradėjo bendradarbiauti su Konradu Swinarskiu, didelės įtakos Lupai turėjo Tadeuszo Kantoro darbai. Po studijų pradėjo dirbti Krokuvos senamiesčio teatre, taip pat Cypriano Kamilo Norwido teatre Jelenia Guroje. Lupa garsėja specifiniais metodais, kai labai organiškai dirbama su tekstu ir aktoriais, vadinamosiomis „laboratorinėmis repeticijomis“. Sukūrė daug žymių pastatymų pagal Roberto Musilio, Thomaso Bernhardto, Fiodoro Dostojevskio, Rainerio Marijos Rilke‘ės, Stanisławo Ignacy‘o Witkiewicziaus ar Witoldo Gombrowicziaus tekstus. Pelnė daugybę žymių teatro apdovanojimų, tarp kurių – Swinarski apdovanojimas (1988), Schillerio apdovanojimas (1992), Witkacy prizas (2000), Auksinis „Gloria Artis“ medalis, Meno ir laiškų ordinas („Ordre des Arts et des Lettres“), Europos teatro premija už naujas teatro realijas (2009).

Bilietai