Apmąstant omarą

Kaip būdinga Yanai Ross, tai tirštas prasmių, siužetų, režisūrinių ir vaidybinių prieigų spektaklis, kviečiantis žiūrovus įjungti visas suvokimo galias – ir mąstymo, ir jausmų. Dažnai nejauku dėl spektaklio keliamų klausimų. Nepakeliamai sunku žiūrėti į skausmą, kurį kasdienybėje patiria ir kitiems sukelia šiaip jau geri ir jautrūs žmonės. Norisi užsidengti ausis ir akis nuo nepaliaujamo mūsų civilizacijos triukšmo ir erzelio, neleidžiančio išgirsti ir pamatyti sau patiems ir gamtos pasauliui daromos žalos: nuo maistui ir gurmaniškai pramogai naudojamų gyvūnų fizinio skausmo iki aplinkiniams beveik nematomų psichinių kito žmogaus kančių.

Alma Braškytė, Lietuvos teatro vitrinos kuratorė

Pastaruoju metu retai Lietuvoje spektaklius statanti Yana Ross naujam spektakliui pasirinko amerikiečių rašytojo Davido Fosterio Wallace (1962–2008) esė „Apmąstant omarą“ ir kitus trumposios prozos tekstus, keliančius esminius klausimus apie žmogaus prigimtį ir santykius su kitomis gyvybės rūšimis. Savo tekstuose Wallace‘as narsto jautriausias ir nepatogiausias šiuolaikinės visuomenės temas: empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, žmogiškos psichikos sudėtingumą, tarpusavio nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą.

„Tikimės, kad pavyks paskatinti žiūrovus permąstyti savo etikos ir moralės kodeksus bei vertybes ir tuo pačiu atkreips dėmesį į socialiai priimtinas pilkąsias zonas, kurias ketiname kvestionuoti. Kuriant spektaklį labai pravertė ir svarbi Susan Sontag knyga „Regarding the Pain of Others“. (Yana Ross)