Kiek „pride’o“ yra šalies scenose? Festivalis „Sirenos“ pristato Lietuvos spektaklių programą

2025-06-17

Dėmesys LGBTQ+ bendruomenei bus skiriamas ne tik birželį, kai vyksta „Baltic Pride“ renginiai,
bet ir rugsėjo mėnesį, nes tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ šių metų Lietuvos teatro programą
paskyrė queer temoms ir aktualijoms. Atrinkti šias temas geriausiai atspindinčius spektaklius ir
kitus scenos kūrinius „Sirenų“ meno vadovė Kristė Agota Savė patikėjo režisieriui Naubertui
Jasinskui. Jis prisipažįsta, kad labai įdomu pažiūrėti, kiek lygiateisiškumo atspindžių yra
profesionalioje teatro ir šokio scenoje Lietuvoje, bei apibrėžti queer sąvoką. Jo parinkti kūriniai
žiūrovams ir teatro profesionalams iš užsienio festivalyje „Sirenos“  bus parodyti rugsėjo 25–28
dienomis.

„Terminą queer galima suvokti iš keleto skirtingų perspektyvų – kaip terminą, vartojamą žmonių
tapatybei įvardyti, kvestionuojant lyčių binariškumą, ir kaip mąstymo būdą, bandantį išvaduoti iš
patriarchato suformuotų požiūrių ir sceninio įvykio kūrimo perspektyvų.
Ši programa pati savaime tampa tarsi išsilaisvinimu iš tradicinio programos suvokimo – pusę jos
sudaro šiuolaikinio šokio kūriniai bei scenos menų projektai, sukurti drauge su neprofesionaliais
kūrėjais. Tokiu būdu plečiamos ne tik teatrinės raiškos formos, bet ir pati festivalio programos
samprata“, – sako kuratorius Naubertas Jasinskas.

Programoje – dešimt dramos, šokio ir performanso kūrinių, sukurtų Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir
Panevėžyje. Pasak N. Jasinsko, atrinktus kūrinius galima suskirstyti į tris grupes – dramos teatro
spektaklius – performatyvius vyksmus, šiuolaikinio šokio kūrinius bei bendruomenes telkiančius
pasirodymus.

Pirmajai grupei kuratorius priskiria Uršulės Bartoševičiūtės spektaklį pagal britų dramaturgės Alice
Birch pjesę apie iš kartos į kartą perduodamą traumą ir psichinės sveikatos problemas
„Savižudybės anatomija“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Oskaro Koršunovo spektaklį
apie moters išgyvenimus radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos „Šventoji“
(OKT / Vilniaus miesto teatras), Iwano Wyrypajevo ir Mykolos Mishyno Panevėžio Juozo Miltinio
dramos teatre sukurtą teatrinę patirtį „Mahamaya Electronic Devices“, kur besiliečiant prie
giliausių žmogaus gyvenimo aspektų, klausiant apie Dievą, meilę ir asmeninės laisvės ribas,
bandoma rasti atsakymą į esminius žmonijos klausimus.

Taip pat žiūrovams bus parodytas paties Nauberto Jasinsko Klaipėdos dramos teatre režisuotas socialinius tabu laužiantis gotikinis
pasakojimas „Sugrįžimas“ apie besiskiriančius jaunus sutuoktinius (įkvėptas Roberto Bolaño
novelės) ir režisierės Lauros Kutkaitės performatyvi paskaita „Tremolo“, nagrinėjanti moters kūno
pažinimo, seksualinės sveikatos, savivertės temas per pagrindinę – seksualinio malonumo –
prizmę (MMLAB).

Programoje – ir trys šokio spektakliai. Choreografės Gretos Grinevičiūtės darbas apie draugystę
„Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ (MMLAB), šokio menininkų Agnietės Lisičkinaitė ir Igorio
Shugaleevo šokio spektaklis „Clap and Slap“, nagrinėjantis paralyžuojančią įtampą, atsiradusią
Rytų Europoje (ypač tarp Lietuvos ir Baltarusijos) po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą („Be kompanijos“) bei dar vienas Agnietės Lisičkinaitės kūrinys „Rave of Riot“, kuriame ji tęsia kūrybines
paieškas, kaip sceninės raiškos priemonėmis įkūnyti protestą bei kartu su Lietuvos muzikos ir
teatro akademijos 4 kurso studentais siekia sukurti nenutrūkstančią kolektyvinę judesio kelionę link
išsilaisvinimo (LMTA).

Trečioji grupė – bendruomenes telkiantys pasirodymai. Tai Gretos Štiormer Kauno menininkų
namuose pristatytas „Vaivorykštės miuziklas“ – šiuolaikinis sceninis kūrinys, kuriamas pagal
autobiografinio dokumentinio teatro ir bendrakūrybos principus, jo centre – queer bendruomenė,
jos patirtys ir kultūra. Taip pat Dominyko Vaitiekūno sumanytas patirtinis audiovizualinis
pasirodymas „Mes taip nesitarėm“, suvienijantis kurčiųjų bendruomenę ir profesionalius atlikėjus
iš girdinčiųjų pasaulio. Čia susitinka muzika, videomenas, kurčiųjų kūryba gestų kalba ir unikali
garsinė patirtis (VšĮ „Liūdni Slibinai“).

Žiūrėti lietuviško teatro produkcijos į „Sirenų“ festivalį kaskart atvyksta apie pusšimtį profesionalų iš
įvairių užsienio teatrų, festivalių ir organizacijų. Tai padeda užsimegzti naujoms kūrybinėms
partnerystėms, plėsti Lietuvos meno rinką, inicijuoti naujus tarptautinius projektus. Kaip ir kasmet
šiuos dešimt atrinktų spektaklių žiūrės ir vertins tarptautinė festivalio žiuri, kurią sudaro Wiener
Festwochen (Vienos festivalio) kuratorė Carmen Hornbostel (Austrija), režisierius ir &Espoo
teatro meno vadovas Jussi Sorjanen (Suomija), Londono Southbank Centro Teatro ir šokio
skyriaus vadovas Aaron Wright (Jungtinė Karalystė), Latvijos naujojo teatro instituto ir festivalio
„Homo Novus“ meno vadovė Santa Remere (Latvija), auawirleben festivalio dramaturgė ir kuratorė
Olga Drygas (Lenkija-Šveicarija).

Žiuri skirs prizus trims įsimintiniausiems kūriniams, o žiūrovai turės progą išrinkti savo favoritą.
Apdovanojimai bus teikiami ceremonijoje, kurią organizuos praeitų metų laimėtojai – spektaklio
„Cafe Existans“ režisierius Paulius Markevičius ir kūrybinė komanda.

VšĮ „Teatro informacijos centras“ rengiamas Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ vyks
dvidešimt antrą kartą rugsėjo 25 – spalio 10 dienomis. Žiūrovų laukia ne tik užsienio ir Lietuvos
programos, bet ir tinklaveikos bei edukaciniai renginiai: Baltijos dramos forumas (rengiamas kartu
su MMLAB), „Baltic Drama Think Tank“ – Suomijos ir Baltijos šalių dramaturgų susitikimas, Šiaurės
šalių tinklo „Concept Touring“ susitikimas, queer pop-up‘as-visos dienos renginių maratonas ir kitos
Klubo veiklos.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Festivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė.