• Sirenos ‘16: KARALIŠKO DYDŽIO | Nuotr. D. Matvejev

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“

Žodis „sirenos“ savo prigimtimi yra dviprasmis. Sirenos ir gelbėja, ir žudo. Sirena – tai šaižus signalas, įspėjantis apie pavojų, bet kartu tai ir mitologinė paukščiažmogė būtybė, viliojanti peržengti ribą. Toks yra ir festivalis – jis ir įspėja apie tai, ką įžvelgiame keliant pavojų mūsų visuomenei, ir vilioja žengti į meno pasaulį.

Kadangi gyvename spektaklio visuomenėje, kurioje nuolat kyla vienas už kitą garsesni skandalai, mums svarbu kurti festivalį kaip reiškinį, ne dirbtinai įjungiantį sirenų aliarmą, o iš tikrųjų išmušantį iš kasdienės rutinos, tampantį unikaliu, brandinančiu pokytį ir kaip gyvas teatrinis įvykis ištinkantį kiekvieną jame atsidūrusį.

Ar festivaliui pakanka pristatyti įdomiausius šiuolaikinius kūrinius, ar jo genetiniame kode vis dėlto būtina išlaikyti pasaulio, kokį jį pažįstame, virsmo paieškos motyvą, užčiuopti gyvą dabarties nervą? Kaip kultūrinėje ir socialinėje terpėje egzistuojantis reiškinys, festivalis pirmiausia turi siekti tapti įvykiu – čia slypi ir žodyje „festivalis“ užkoduotas šventės motyvas, ir tam tikras gyvo proceso, įvykiškumo, pasakojimo elementas, projektuojantis festivalį ne kaip tašką plokštumoje, o veikiau praėjusį ir ateinantį laiką jungiančią kreivę.

SIRENŲ formulė

  1. Tapti gyvu, visuomenę išjudinančiu reiškiniu, čia ir dabar ištinkančiu įvykiu, užčiuopiančiu pulsuojantį dabarties nervą
  2. Kurti gyvo dialogo erdvę, visiems atvirą agorą, kurioje ne ieškoma vienos tiesos, o dekonstruojamos įvairios jos formos
  3. Plėsti ribas ir griauti hierarchines struktūras: žanro, geografines, tapatybės, sociumo
  4. Žengti į nesaugias teritorijas, rizikuoti ir nebijoti pristatyti jaunus, nežinomus vardus, aptikti tai, kas taps svarbu rytoj
  5. Ieškoti trūkstamos jungties – tarp mūsų pačių, kuriančio ir stebinčio, tada ir dabar, tarp esančių čia ir išėjusių ten

Meninė programa

Nors pagrindinė festivalio teritorija – šiuolaikinio teatro reiškiniai, čia trinamos ribos tarp skirtingų meno sričių, žanrų, tautybių ir kartų. Ši erdvė priklauso įvairovei ir dialogui, būtent todėl joje vyksta ne tik spektakliai, performansai, instaliacijos, koncertai, parodos (bei kiti į konkrečias kategorijas sunkiai telpantys meniniai veiksmai), bet ir diskusijos, pokalbiai, kūrybinės dirbtuvės, konferencijos, seminarai. „Sirenose“ kiekvienas yra ir kūrėjas, ir žiūrovas, ir kritikas, taigi būtent galimybė pabuvoti skirtinguose vaidmenyse, pakeisti požiūrio tašką sukuria mums naują apžvalgos aikštelę, iš kurios pradedame matyti ne atskiras detales, o visumą.

Mums rūpi dialogas tarp mūsų regione ir kitur pasaulyje kuriančių menininkų, tarp kūrėjų ir žiūrovų, tarp meistrų ir debiutantų, nes mes tikime, kad būtent toks bendravimas generuoja naujas sinapses, kurios savo ruožtu keičia mąstymą, o tada – gal net elgesį ir vertybes.

Festivalio orientyrus kasmet dėliojame pagal konkrečią pasirinktą temą, kuri padeda sukurti kontekstą visai programai, atskiriems spektakliams ir ryšiams tarp jų, diskusijoms ir kitiems festivalio renginiams. Meninė festivalio programa susideda iš šių segmentų: tarptautinės programos, Lietuvos teatro vitrinos ir klubo. Nuo 2019 m. į festivalio meninę programą įtrauktas ir Baltijos dramos forumas, kuris kasmet vyksta Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje. Lietuvoje šį forumą rengia „Sirenos“, Scenos meno kritikų asociacija, Lietuvos kultūros institutas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

„Sirenos“ priklauso didžiausiam tarptautiniam teatro organizacijų tinklui IETM (Informal European Theatre Meeting, www.ietm.org).

Sirenos '17: NACHLASS. Kambariai be žmonių | Nuotr. D. Matvejev
Sirenos '13: EILĖS APIE SENĄ JŪREIVĮ | Nuotr. D. Matvejev

Tarptautinė programa

„Sirenų“, kaip didžiausio ir ilgiausiai gyvuojančio teatro festivalio Lietuvoje, organizatoriai džiaugiasi, kad nuo 2004 m. galėjo mūsų publikai pristatyti visą plejadą iškiliausių kūrėjų ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio, tarp jų – Tadashi Suzuki, Luko Percevalio, Heinerio Goebbelso, Jano Fabre, Romeo Castellucci, Ivo van Hove, Kirsten Dehlholm, Árpádo Schillingo, Kristiano Smedso, Michaelio Thalheimerio, Krystiano Lupos, Jano Klatos, Krzystofo Warlikowskio, Alvio Hermanio, Rodrigo Garcios, Ivano Vyrypajevo, „Rimini Protokoll“, „The Tiger Lillies“, „Gob Squad“ ir kitų menininkų darbus.

Festivalyje visuomet siekiama supažindinti su aktualiomis, novatoriškomis meninėmis vizijomis, kurios atspindi ir analizuoja dabartinį laiką, pasaulį. Neretai šios vizijos stumia žiūrovus iš komforto zonos, reikalauja pasitelkti vaizduotę, žengti į neištirtas teritorijas, būti smalsiems, pastabiems, šiuolaikinio pasaulio mozaikoje įžvelgti begalę įvairovės atspalvių ir niuansų.

Būtent noras pažinti šią įvairovę ir rasti naujus požiūrio kampus mus, festivalio rengėjus, skatina plėsti geografiją, neapsiriboti vien Europos kūrėjais. Mes gyvename pasaulyje, kuriame priklausymas vienai ar kitai šaliai, tautai, kultūrai, kalbai, lyčiai įgauna vis naujas dimensijas, o meno festivaliai, ko gero, ir yra geriausia platforma toms dimensijoms įžeminti, atsitraukiant nuo mums primestų naratyvų, pažvelgti į pasaulį konkretaus menininko akimis. Festivalis nebijo rizikos, jame ne tik pristatomi garsiausi meno vizionieriai, bet ir ieškoma naujų, kylančių vardų.

Lietuvos teatro vitrina

Misija

Lietuvos teatro vitrinos misija – pristatyti įdomiausius pastarųjų sezonų Lietuvos scenos menų kūrinius, brėžiančius naujas kryptis, ieškančius kitokių kūrybos formų, drįstančius žengti į nesaugias teritorijas ir ieškoti savito ryšio su tradicija. Siekiame tiek vietinei auditorijai, tiek užsienio svečiams atskleisti kuo platesnę šalies scenos meno lauke vykstančių procesų panoramą, supažindinti su naujais kūrėjais, parodyti aktualius, šiandienos pasaulio ir teatro problematiką reflektuojančius darbus, kurie palaiko atviro teatro idėją.

Tikslai

Nuo pat pirmojo – 2004 m. įvykusio „Sirenų“ festivalio jame kasmet būdavo pristatomi įdomiausi ne tik užsienio, bet ir lietuvių teatro kūrėjų darbai. Festivalio sumanytojų galvose ši lietuviško teatro vitrina gimė kaip kompleksiškas reiškinys, kuriuo buvo siekiama ne tik parodyti, kas įdomaus ir naujo vyksta šalies teatro lauke, bet ir vieno festivalio programoje, pristatant kūrėjų iš Lietuvos bei užsienio darbus, gretinti vyksmą „ten“ ir „čia“, megzti lietuviško teatro dialogą su šiuolaikiniais tarptautiniuose vandenyse besiplėtojančiais scenos meno procesais. Ne mažiau svarbi užduotis buvo nuo pat pradžių į vitriną kviesti įvairaus profilio teatro profesionalus susipažinti su lietuviško teatro scena ir atverti ją tarptautinei rinkai: vykdyti lietuviško teatro sklaidą užsienyje, sudaryti galimybę lietuviškiems spektakliams būti pakviestiems gastrolių, sukurti terpę gimti bendriems Lietuvos ir užsienio kūrėjų projektams.

Plačiau

Paskutiniais metais „Sirenų“ lietuviško teatro vitrinoje apsilanko kelios dešimtys festivalių programų sudarytojų, scenos meno prodiuserių, kritikų, kitų profesionalų. Jiems – tai proga koncentruotai susipažinti su lietuvių teatro kūrėjais ir jų darbais, o pastariesiems – galimybė prisistatyti ir praminti kelius savo kūrybos sklaidai užsienyje. Ne pirmus metus dirbdami kartu su Lietuvos kultūros institutu, į festivalį galime pakviesti skirtingų šalių delegacijas ir kultūros bei meno ekspertus, kurie ne tik skleidžia žinią apie Lietuvos scenos meno lauką užsienyje, bet ir suteikia naujų galimybių vystyti Lietuvos ir kitų šalių bendradarbiavimą.

Lietuvos teatro vitrinos formavimo gairės:

  • Aktualumas formos ir turinio prasme, jautrumas mūsų laiko pulsui ir šiuolaikiniams teatro virsmams
  • Kolektyvinio, taikomojo teatro kūrybos formų tyrinėjimas
  • Lyčių įvairovės, skirtingų lyčių matymo reprezentavimas
  • Platforma jauno teatro darbams pristatyti, ruporas naujų kūrėjų balsams
  • Prioritetas šiuolaikinei dramaturgijai ir šiuolaikinėms klasikos interpretacijoms
  • Hierarchijos kvestionavimas ir demokratizacija – kūrybos principų, nagrinėjamų temų, institucinių struktūrų prasme
  • Decentralizacija, siekiant pristatyti kuo platesnę geografiškai Lietuvos teatro amplitudę
  • Žanrų ir formų įvairovė: draminis, postdraminis, vizualus teatras, performansas, šokis

Susitikimo vieta – „Sirenų“ klubas

Teatras gimsta konkrečioje vietoje ir tam tikru laiku, ten, kur skleidžiasi kūrybiškumas ir egzistuoja tam tikra bendruomenė.

„Sirenų“ bendruomenė susitinka Klube. Klubas – tai platforma be sienų. Ji skirta neformaliam bendravimui, tinklaveikai, įdomiems, į jokias kategorijas netelpantiems renginiams, susitikimams. Čia susitinkame ir rimtiems, įdomiems pokalbiams, ir įkvėpimui, laisvalaikiui, ir naujų profesinių pažinčių paieškai.

Sirenos '16: GEROS DIENOS! | Nuotr. D. Matvejev

FESTIVALIO
Istorija

Kai 2000 m. buvo nustotas organizuoti šešerius metus kasmet vykęs pirmasis tarptautinis teatro festivalis Lietuvoje LIFE ir Lietuvos žiūrovai pajuto tarptautinio teatro konteksto ilgesį, kaip atsvara tokiam kultūriniam vakuumui 2004 m. buvo įkurtas Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Juo buvo siekiama užtikrinti abipusį idėjų ir kūrybos mainų procesą tarp Lietuvos ir pasaulinio teatro, Lietuvos teatro publikai pristatyti „kitokį“ teatrą, novatoriškus pasaulio scenos menininkų darbus, formuojančius naują teatro realybę.

Prasidėjęs griausminga programa ir per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos žiūrovus supažindinęs su Tadashi Suzuki, Luko Percevalio, Heinerio Goebbelso, Jano Fabre, Romeo Castellucci, Ivo van Hove, Kirsten Dehlholm, Árpádo Schillingo, Kristiano Smedso, Michaelio Thalheimerio, Krystiano Lupos, Jano Klatos, Krzystofo Warlikowskio, Alvio Hermanio, Rodrigo Garcios, Ivano Vyrypajevo, tarptautinių kūrėjų kolektyvų „Rimini Protokoll“, „The Tiger Lillies“, „Gob Squad“ ir kitų menininkų kūryba, jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis festivalis „Sirenos“ tesi savo pažadą toliau stebėti ir aktyviai reaguoti į Europos visuomenės nuotaikų, socialinės sandaros transformacijas bei šių veiksnių lemiamus teatrinės realybės pokyčius. Per pastaruosius metus Lietuvos žiūrovams buvo pristatyti žymiausi Europos šiuolaikinio teatro kūrėjų darbai, bendradarbiaujant su partneriais, atskleista naujų teatro vardų ir jų kūrinių panorama, kasmet organizuojami edukaciniai ir festivalio kontekstą praplečiantys nemokami renginiai – kūrybinės dirbtuvės, konferencijos, kino peržiūros, aktorinio meistriškumo kursai, diskusijos, rengiami specialūs tekstai, supažindinantys su šiuolaikiniu Europos teatru, kūrėjų pasiekimais. Festivalis „Sirenos“ kryptingai siekia parodyti Lietuvos teatro produkciją užsienio teatro ekspertams, skatinti kultūrinį eksportą ir tarptautinį bendradarbiavimą, megzti naujus ryšius ir kasmet lietuviškų spektaklių vitrinoje supažindinti su plačiu įdomiausių Lietuvoje sukurtų scenos meno kūrinių kontekstu.

Sirenų meno taryba


Garbės narys
Oskaras Koršunovas

Nariai
Ana Ablamonova
Elona Bajorinienė
Rita Naujokaitytė
Dovilė Zavedskaitė
Audra Žukaitytė

Festivalio meno vadovės

  • Elona Bajorinienė
  • (2004-2007)
  • Audra Žukaitytė
  • (2007-2018)
  • Viktorija Ivanova
  • Kristina Savickienė
  • (nuo 2019)

Festivalio rengėjas

Bilietai